Nacionalinis gamtos atkūrimo planas

ES Gamtos atkūrimo reglamentas

ES Gamtos atkūrimo reglamentas įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 18 d. Jis įpareigoja visas Europos Sąjungos valstybes, taip pat ir Lietuvą, atkurti pažeistas gamtines ekosistemas – miškus, pelkes, upes, pievas, agroekosistemas, jūros ekosistemas, keliami konkretūs atkūrimo tikslai, nurodoma kokie rodikliai ekosistemų būklei vertinti turi būti naudojami. Kiekviena valstybė narė turi parengti Nacionalinį atkūrimo planą (NAP), kuriame numatoma, kaip bus siekiama Reglamente nustatytų tikslų iki 2030, 2040 ir 2050 metų.

Bendras visos Europos Sąjungos tikslas – iki 2030 m. atkūrimo priemonėmis apimti ne mažiau kaip 20 proc. sausumos ir ne mažiau kaip 20 proc. jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurioms reikalingas atkūrimas. Šio bendro tikslo įgyvendinimui kiekviena valstybė narė prisideda savo Nacionaliniu atkūrimo planu.

NAP rengiamas pagal visoms ES valstybėms narėms bendrą, Europos Komisijos nustatytą formą. Tai leidžia palyginti skirtingų šalių planus ir sekti bendrą pažangą visoje Europos Sąjungoje. Dalis formoje reikalingos informacijos jau yra surinkta iš kitų Lietuvos Europos Komisijai teikiamų ataskaitų, todėl jos iš naujo rengti nereikės.

Nacionalinio atkūrimo plano rengimo eiga

Šiuo metu Nacionalinis gamtos atkūrimo planas yra duomenų analizės ir priemonių formulavimo etape. Šiame etape darbas vyksta mažesnėse sričių ekspertų, institucijų ekspertų grupėse, renkami ir analizuojami trūkstami duomenys apie buveinių būklę bei rodiklių bazinius lygius, vertinamos jau vykdomos, planuojamos ir finansavimą turinčios atkūrimo priemonės. Remiantis šia analize, formuluojamos priemonės, reikalingos Reglamente nustatytiems tikslams pasiekti.

Šis darbas pristatomas viešuose teminių darbo grupių susitikimuose, kuriuose dalijamasi informacija apie pasiektą progresą kiekvienoje srityje. Darbo grupėms bus pateikti pirminiai siūlomų priemonių sąrašai darbo grupių narius kviečiame prisidėti juos formuluojant ir planuojant.

Svarbiausios datos

• ES valstybės narės iki 2026 m. rugsėjo 1 d. parengia ir Europos Komisijai pateikia pirminį NAP projektą
• Per 6 mėn. nuo NAP projekto gavimo Europos Komisija pateikia pastabas (~2027 m. vasaris)
• Per 6 mėn. nuo Europos Komisijos pastabų gavimo ES valstybės narės pateikia galutinius NAP (~2027 m. rugpjūtis)
• Iki 2032 m. birželio 30 d. ES valstybės narės peržiūri ir patikslina NAP, įtraukdamos naujų priemonių.

Kas rengia Nacionalinį atkūrimo planą

Nacionalinio gamtos atkūrimo plano rengimą koordinuoja Aplinkos ministerija. Duomenimis, ekspertize ir siūlymais prie plano rengimo prisideda Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžios institucijos, taip pat organizacijos ir mokslininkai, kurie plano rengime dalyvauja atlikdami užduotis pagal sudarytas sutartis arba teikdami ekspertines rekomendacijas.

Be institucijų ir ekspertų indėlio, plano turinį formuoja ir viešas suinteresuotų šalių bei visuomenės dalyvavimo procesas – žr. žemiau.

Suinteresuotų šalių įtraukimas

Reglamentas įpareigoja, kad planas būtų rengiamas atvirai, o kiekvienas norintis galėtų prisidėti jau nuo pat pradžių.

Šiam tikslui įsteigta Gamtos atkūrimo darbo grupė, kurios veikla suskirstyta į penkis teminius pogrupius – taip kiekviena sritis aptariama kartu su ją geriausiai išmanančiais žmonėmis.

Kviečiame kartu kurti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą. Nesvarbu, ar esate gyventojas, bendruomenės, organizacijos atstovas ar specialistas – jūsų žinios ir nuomonė padės sukurti geresnį planą.

Registruokitės į jums aktualų pogrupį ir prisidėkite.

Anksčiau įvykusių susitikimų pristatymus ir įrašus galite rasti šio puslapio apačioje.

NAP siūlomų priemonių sąrašai

Priemonių sąrašai skelbiami palaipsniui – iškart, kai tik jie yra parengti. Todėl skirtingų sričių sąrašai šiame puslapyje gali atsirasti skirtingu metu. Lentelėje matysite kiekvienos srities rengimo eigą ir galėsite susipažinti su jau paskelbtais sąrašais.