BDAR

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Sumažėję transporto srautai – į naudą oro kokybei

Data

2021 05 03

Įvertinimas
3
auto.jpg

Pernai Lietuvoje oras, Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais oro kokybės tyrimų duomenimis, buvo švaresnis negu 2019 metais. Viena svarbiausių priežasčių – dėl įvesto karantino režimo sumažėję transporto srautai ir jo išmetamų teršalų kiekis.

 

Oro kokybės tyrimai pagal valstybinio aplinkos monitoringo programą atliekami visoje šalyje. Šiai kokybei vertinti ir valdyti kiekvienos ES šalies teritorija turi būti suskirstyta į zonas ir aglomeracijas. Lietuvoje yra išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei viena zona – teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų. Šalyje veikia 17 automatinių oro kokybės tyrimo stočių: sostinėje – 4, Kaune ir Klaipėdoje – po 2, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Jonavoje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje – po 1 ir 3 nacionaliniuose parkuose (Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos).

 

Aplinkos ministerijos tinklapio Naujienų rubrikoje jau buvo paskelbtos oro kokybės tyrimų 2020 m. Vilniaus aglomeracijoje ir Kauno aglomeracijoje apžvalgos. Jos rodo, kad šiose aglomeracijose pernai oro užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis (KD10 ir KD2,5), azoto dioksidu, benzo(a)pirenu buvo mažesnis nei 2019 metais.

 

Zonos teritorijoje 2020-aisiais daugelis oro kokybės rodiklių irgi buvo geresni nei 2019 m. Daugelyje tyrimų vietų sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos, fiksuotos mažesnės benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, azoto dioksido, ozono, daugelio sunkiųjų metalų vertės. Tačiau, palyginti su ankstesniais metais, išaugo sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracijos.

 

Dažniausiai oro kokybės standartų neatitinkanti kietųjų dalelių koncentracija daugelyje zonos miestų buvo nustatoma šaltuoju metų laiku (sausio-kovo ir spalio-gruodžio mėn.), kai teršalų koncentracijų padidėjimą daugiausia lėmė šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai ir teršalų pernaša iš kitų valstybių. Tačiau Šiauliuose ir Kėdainiuose per didelė KD10 koncentracija dažniau buvo užfiksuojama šiltuoju metų laiku (balandžio-rugsėjo mėn.), kai didelės įtakos turėjo ne tik transporto tarša, bet ir statybos, pastatų rekonstrukcijos, gatvių remonto darbų metu keliamos dulkės.

 

Vidutinė metinė benzo(a)pireno koncentracija 2020 m. Klaipėdos Centro, Šiaulių ir Aukštaitijos oro kokybės tyrimo stotyse neviršijo nustatytos siektinos vertės. Didžiausios šio teršalo koncentracijos užfiksuotos šildymo sezono metu.

 

Pastarųjų metų oro kokybės tyrimų duomenys rodo, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama toms oro kokybės valdymo priemonėms, kurios leistų efektyviau sumažinti oro užterštumą dėl transporto ir pakeltosios taršos bei kietojo kuro deginimo.