Susitikime su Švedijos delegacija aptarta miškų politika klimato kaitos kontekste
Aplinkos ministerijos specialistai susitiko su Švedijos Riksdago Aplinkos ir žemės ūkio komiteto nariais. Susitikimo metu pasidalinta gerąja patirtimi, svečiai supažindinti su Lietuvos miškais ir miškininkyste, aptarti miškų politikos klausimai klimato kaitos kontekste.
Daugiausia diskutuota apie miškų politikos pokyčius bei balanso paiešką tarp ekologinių, socialinių ir ekonominių miško funkcijų ir susijusių veiklos apribojimų. Aptartas vienas iš praktikos pavyzdžių – Nacionalinis miškų susitarimas, kuris paskatino skirtingas suinteresuotas grupes diskutuoti dėl Lietuvos miškų ateities. Švedų parlamentarų delegacijai buvo itin aktualu išgirsti Lietuvos patirtį, nes Švedijoje taip pat intensyviai diskutuojama dėl ateities miškų vizijos ir ieškoma bendrų sutarimo taškų su skirtingomis visuomenės grupėmis.
Taip pat didelis dėmesys skirtas miškų politikos iššūkiams klimato kaitos kontekste. Lietuva siekia kurti miškus, kurie būtų atsparesni klimato pokyčiams ir gebėtų prie jų prisitaikyti, kartu prisidedant prie klimato kaitos švelninimo. Aptarta, kad tam, jog tikslai būtų įgyvendinti, kasmet didinamas miškingumas įveisiant naujus miškų plotus. Be to, Lietuva turi viziją ir susitarimą formuoti daugiau klimato kaitai atsparesnių miškų, kurie būtų įvairiarūšiai ir ilgaamžiai. Klimato kaita lemia augmenijos kaitą, mažėja medžių įvairovė, todėl aptartas buko medžio pavyzdys – Valstybinių miškų urėdijos miškininkai renka šio medžio sėklas tam, kad šalyje būtų galima įveisti daugiau šiltesnius kraštus mėgstančių bukų.
Susitikime taip pat diskutuota, koks turėtų būti Europos Sąjungos vaidmuo formuojant miškų politiką . Nors ir ES šalys neturi bendrosios miškų politikos, bet ES formuojama kitų sričių politika labai stipriai veikia miškų nacionalinę. Atkreiptas dėmesys, kad Žaliasis kursas skatina žaliąją statybų sektoriaus transformaciją. Švedijoje medinė statyba įgavusi pagreitį, todėl delegacija sveikino ir Lietuvos sprendimą, kad nuo kitų metų statant visuomeninius pastatus bent pusė medžiagų būtų organinės. Kartu pristatytas ir Valstybinių miškų urėdijos administracinio pastato projektas, kuris taps modernios medinės statybos pavyzdžiu Lietuvoje.
Taip pat delegacija aplankė Valstybinių miškų urėdijos Durbavos medelyną, jo kankorėžių aižyklą ir sėklų saugyklą. Kadangi tai yra vienintelė miško medžių sėklų saugykla Lietuvoje, aptarta, kad, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, tikslinga būtų turėti antrąją, atsarginę vietą sėkloms saugoti.
