Diskusijos su socialiniais partneriais

Aplinkos ministerija organizuoja keturias temines diskusijas, į kurias kviečiami prisijungti socialiniai partneriai ir pateikti savo pasiūlymus, įžvalgas ir komentarus.

1 diskusija. Tvari urbanistinė aplinka

2026 m. birželio 10 d. (trečiadienis), 13:15–16:15 val., Aplinkos ministerija, Vienuolio g. 8, Vilnius konferencijų salėje „Girios“. Registruokitės čia.

Architektūros ir kraštovaizdžio politikos grupė, Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupė, Būsto prieinamumo politikos grupė

Kontekstas

Lietuva rengia naująjį Nacionalinį pažangos planą (NPP) 2028–2034 m. laikotarpiui. Vyriausybės 2026 m. kovo 24 d. sprendimu ministerijos įpareigotos iki birželio 30 d. pateikti siūlymus dėl pokyčių krypčių ir intervencijų. Aplinkos ministerija organizuoja konsultacijas su socialiniais partneriais, siekdama, kad NPP programos atspindėtų kuo platesnius visuomenės ir verslo poreikius.

Temos aktualumas

Lietuvos miestai ir urbanizuotos teritorijos susiduria su keletu susipynusių iššūkių: apleistos ir užterštos pramoninės teritorijos užima strategiškai svarbias miestų vietas, tačiau lieka nenaudojamos dėl konversijos kaštų ir koordinuotos politikos stokos. Tuo pačiu metu statybų sektoriuje itin didelė dalis vertingų medžiagų ir gaminių (plieniniai karkasai, langai, durys, plytų mūras) tampa atliekomis ne dėl techninio netinkamumo, o dėl funkcionuojančios antrinio panaudojimo sistemos nebuvimo. Klimato kaitos sukelti reiškiniai – karščio bangos, intensyvios liūtys, paviršinių nuotekų perkrovos – reikalauja, kad gamta pagrįsti sprendimai būtų integruoti į teritorijų planavimą sistemiškai, o ne kaip pavieniai elementai. Skirtingų valstybės registrų ir informacinių sistemų (Infostatyba, NTR, NTK, ŽPDRIS ir kt.) fragmentiškumas verčia piliečius ir verslą teikti tuos pačius erdvinius duomenis pakartotinai. Galiausiai būsto sektoriuje D ar žemesnės klasės pastatai sudaro ~80 % gyvenamųjų pastatų, renovacijos tempai nepakankantys, o būsto kainos 2010–2024 m. išaugo 179 % (ES vidurkis +53 %) – socialinio būsto eilėse laukia ~10 600 šeimų.

Svarstomos pokyčio kryptys ir intervencijos

Renginyje aptarsime tris Architektūros ir kraštovaizdžio politikos grupės, vieną Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės bei dvi Būsto prieinamumo politikos grupės parengtą pokyčio kryptį:

Brownfield regeneracija – pramoninių teritorijų ir užterštų žemės sklypų išvalymas ir parengimas tolesnei plėtrai
Statybinių medžiagų antrinis panaudojimas – selektyvaus išardymo ir medžiagų pakartotinio naudojimo sistema statybų sektoriuje
Gamta pagrįsti sprendimai (NbS) – NbS integravimas į teritorijų planavimą ir urbanistinius sprendinius
Erdvinių duomenų valdysena – žemės tvarkymo, teritorijų planavimo ir statybos el. paslaugų procesų sujungimas į nuoseklų ciklą erdvinių duomenų pagrindu
Pastatų renovacija ir energetinis efektyvumas – daugiabučių kompleksinė ir dalinė renovacija; vienbučių renovacija; viešųjų pastatų renovacija
Prieinamo savivaldybių būsto fondo kūrimas – įstatyminė bazė, plėtros modelis ir pilotiniai projektai prieinamo nuomojamo būsto fondui

Diskusijos tikslas

Išgirsti socialinių partnerių – savivaldybių, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriaus, profesinių organizacijų, būsto ir socialinės politikos atstovų, pilietinės visuomenės – vertinimą dėl siūlomų krypčių aktualumo, prioritetizavimo ir galimų tarpusavio sąveikų.

2 diskusija. Gyvoji gamta

2026 m. birželio 11 d. (ketvirtadienis), 9-12 val., Aplinkos ministerija, Vienuolio g. 8, Vilnius konferencijų salėje „Girios“. Registruokitės čia.

Miškų politikos grupė, Gamtos apsaugos politikos grupė, Gyvūnijos išteklių valdymo politikos grupė

Kontekstas

Temos aktualumas

Lietuvos gamtinė būklė kelia rimtą susirūpinimą: tik 22,2 % buveinių ir 36,7 % rūšių turi gerą apsaugos statusą pagal ES Buveinių direktyvą. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas – 47,62 (2023 m.) – yra žemiausias tarp visų ES-27 šalių. Upių vientisumui kenkia daugiau nei 1 200 užtvankų, o 28 % vandens telkinių paveikti hidromorfologinių pokyčių. Miškingumas 2026 m. siekia 33,9 %, tačiau 2030 m. tikslas – 35 % – esamomis tendencijomis sunkiai pasiekiamas: per pastaruosius dešimt metų miškingumas augo tik 0,4 procentinio punkto. Biologinės įvairovės nykimą spartina buveinių fragmentacija, intensyvus žemės naudojimas, kraštovaizdžio elementų nykimas ir invazinių svetimžemių rūšių plitimas.

Svarstomos pokyčio kryptys ir intervencijos

Renginyje aptarsime dvi pokyčio kryptis, parengtus kartu Gamtos apsaugos politikos grupės, Gyvūnijos išteklių valdymo politikos grupės bei Miškų poltikos grupės:

Biologine įvairove turtingų ekosistemų atkūrimas – buveinių ir rūšių atkūrimas žemės ūkio ir miško ekosistemose; upių vientisumo atkūrimas
Miškų plėtros skatinimas ir integruota žemėnaudos politika – valstybinės žemės prioritetas miškų plėtrai; savaiminukais apaugusių plotų išsaugojimas; miškingumo tikslų integravimas į teritorijų planavimą

Diskusijos tikslas

Išgirsti miškų ūkio, žemės ūkio, aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir savivaldybių partnerių vertinimą dėl siūlomų krypčių realumo, prioritetų.

3 diskusija. Klimatas

2026 m. birželio 15 d. (pirmadienis), 13:15-16:15 val., Aplinkos ministerija, Vienuolio g. 8, Vilnius konferencijų salėje „Girios“. Registruokitės čia.

Klimato politikos grupė

Kontekstas

Temos aktualumas

Lietuva prisiėmė įsipareigojimą pasiekti klimato neutralumą anksčiau nei 2050 m., tačiau dabartinis progresas nepakankamas. Pramonės ŠESD emisijų intensyvumas (360 g CO₂ ekv./EUR) 33 % viršija ES vidurkį; naftos dalis transporte viršija 90 %; dekarbonizacija leistų kasmet sutaupyti 3,5–6 mlrd. EUR, šiuo metu išleidžiamų iškastinio kuro importui. Prisitaikymo srityje 2024 m. tiesioginiai ir netiesioginiai klimato kaitos nuostoliai Lietuvoje siekė apie 700 mln. EUR (0,8 % BVP), o draudimo apsauga nuo ekstremalių oro sąlygų – tik 2 % (ES vidurkis 19 %). Iki 2050 m. prisitaikymui reikės investuoti iki 481 mln. EUR per metus.

Svarstomos pokyčio kryptys ir intervencijos

Renginyje aptarsime dvi Klimato politikos grupės parengtą pokyčio kryptis:

Klimato kaitos švelninimas – ūkio sektorių dekarbonizacija, perėjimas prie mažo ŠESD technologijų, LULUCF absorbentų didinimas
Prisitaikymas prie klimato kaitos – savivaldybių prisitaikymo planai, gamta grįsti sprendimai, infrastruktūros atsparumo didinimas

Diskusijos tikslas

Išgirsti energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriaus, savivaldybių ir aplinkosaugos partnerių vertinimą dėl siūlomų dekarbonizacijos ir prisitaikymo krypčių įgyvendinamumo bei prioritetizavimo.

4 diskusija. Švari aplinka

2026 m. birželio 17 d. (trečiadienis), 14-17 val., Aplinkos ministerija, Vienuolio g. 8, Vilnius konferencijų salėje „Girios“. Registruokitės čia.

Atliekų politikos grupė, Taršos prevencijos politikos grupė

Kontekstas

Temos aktualumas

Lietuva reikšmingai atsilieka nuo ES žiedinės ekonomikos rodiklių – žiedinio medžiagų panaudojimo rodiklis siekia vos 3,9 % (ES vidurkis ~12 %); nuo 2027 m. techninis kompostas nebebus įskaitomas į perdirbimą, todėl be papildomų investicijų rodiklis kristų nuo 52,5 % iki ~38,5 %; AB „Lifosa" fosfogipso sąvartynas (>56 mln. t) kelia ilgalaikę aplinkosaugos riziką. Tuo pačiu metu aplinkos tarša viršija ES normas: azoto oksidų (NOₓ) sumažinimo įsipareigojimai nevykdomi, 2023 m. Europos Komisija inicijavo pažeidimo procedūrą; geros ekologinės būklės pasiekę tik 36 % paviršinių vandens telkinių; šalyje yra daugiau kaip 5 000 potencialių taršos židinių, o kietųjų dalelių tarša 2023 m. lėmė daugiau nei 800 priešlaikinių mirčių.

Svarstomos pokyčio kryptys ir intervencijos

Renginyje aptarsime Atliekų politikos grupės ir Taršos prevencijos politikos grupės parengtus siūlymus:

Komunalinių atliekų perdirbimo didinimas – rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūra ir visuomenės informavimas
Fosfogipso atliekų perdirbimo skatinimas – reguliacinės ir finansinės priemonės fosfogipso perdirbimo rinkai sukurti
Kritinių žaliavų atgavimas iš atliekų – EEĮ, baterijų ir saulės modulių perdirbimo pajėgumų plėtra
Statybos sektoriaus žiediškumo didinimas – statybinių atliekų pakartotinio naudojimo sistemos
Aplinkos oro kokybės gerinimas – monitoringo tinklo modernizavimas; nuotolinė transporto priemonių stebėsena; savivaldybių oro valdymo stiprinimas; sektorinės NOₓ, NMLOJ, NH₃ ir KD2,5 mažinimo priemonės
Vandenų ir jūros aplinkos būklės gerinimas – paviršinių ir požeminių vandens telkinių ekologinė būklė; naujų teršalų (PFAS, mikroplastikai) stebėsena; Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimas; tyrimų laivo „Vėjūnas" modernizavimas
Užterštos aplinkos ir potvynių valdymas – cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymas; potencialių taršos židinių registro modernizavimas pagal Dirvožemio stebėsenos direktyvą; potvynių apsaugos ir hidrologinės stebėsenos priemonės
Aplinkosaugos valdymo modernizavimas – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtra; ypatingos svarbos žaliavų potencialo įvertinimas (CRMA); SPAV, PAV ir TIPK procesų skaitmenizavimas

Diskusijos tikslas

Išgirsti atliekų tvarkymo, pramonės ir statybos sektoriaus, vandentvarkos, aplinkosaugos institucijų, savivaldybių ir vartotojų organizacijų vertinimą dėl siūlomų krypčių įgyvendinamumo, tarpusavio papildomumo ir prioritetų.

Atnaujinimo data: 2026-06-03