Žalioji infrastruktūra ir miestų ekosisteminės paslaugos

**NAUJIENOS** 

„Kurk Lietuvai“ žaliosios infrastruktūros projektas (2020 m. rugsėjis - 2021 m. kovas)

ENGRAVE projekto „Žaliosios infrastruktūros tobulinimas žemumų upių kraštovaizdyje“ galutinės rekomendacijos dėl ŽI integravimo į planavimą, nuo vietos iki nacionalinio lygmens (2020) 

EU Guidance on a strategic framework for further supporting the deployment of EU-level green and blue infrastructure (2019)

Miestų žalioji infrastruktūra – tai strategiškai suplanuotas miesto žaliųjų erdvių bei natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų tinklas, suprojektuotas ir tvarkomas siekiant sudaryti sąlygas teikti įvairias ekosistemines paslaugas. Šios aukštos kokybės, biologine įvairove turtingos teritorijos gali padėti miestams tapti darnesniais ir prisidėti sprendžiant įvairius iššūkius, tokius kaip oro tarša, triukšmas, klimato kaitos pasekmės, karščio bangos, potvyniai ir visuomenės sveikatos problemos.

Miestams augant ir plėtojantis, labai svarbu didinti ir miestų žaliosios infrastruktūros plotus bei pagerinti jų kokybę ir pasiekiamumą. Miestų planuotojai ir sprendimų priėmėjai visoje Europoje vis labiau siekia integruoti miestų žaliąją infrastruktūrą, ekosistemines paslaugas ir gamta paremtus sprendimus į savo miestų planavimo procesus, tačiau šias pastangas reikia dar labiau išplėsti, jei norime sukurti pokyčiams atsparesnius, tvaresnius ir „gyvesnius“ miestus ateities kartoms (pagal EnRoute 2019).

VIDEO miestų ekosisteminės paslaugos (lietuvių k.)

Kas yra žalioji infrastruktūra ir kodėl ji svarbi?

Europos Komisijos komunikate dėl žaliosios infrastruktūros žalioji infrastruktūra apibūdinama kaip priemonė, kuri padeda užtikrinti ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą pasinaudojant gamtoje esančiomis priemonėmis ir sprendimais, taip pat padeda suprasti naudą, kurią visuomenei teikia gamta (žr. Ekosisteminės paslaugos), ir sutelkti investicijas, kuriomis tokia nauda palaikoma ir sustiprinama.

Palyginti su tradicinės, taip vadinamos „pilkosios“ infrastruktūros sprendimais, kuriuos taikant paprastai teikiama viena funkcija, pvz., vandens šalinimo, žalioji infrastruktūra yra patrauklesnė, nes ji gali padėti vienu metu spręsti keletą problemų. Tradicinė pilkoji infrastruktūra vis dar reikalinga, tačiau dažnai ją galima sustiprinti pasinaudojant gamta paremtais sprendimais (angl. nature-based solutions).

Pavyzdžiui, žalioji infrastruktūra gali būti naudojama siekiant užtikrinti, kad į kanalizacijos sistemas, o galiausiai – į ežerus, upes bei upelius patektų mažiau paviršinių nuotekų, tam panaudojant natūralų augmenijos ir dirvožemio gebėjimą sulaikyti ir sugerti teršalus. Papildomai žaliosios infrastruktūros nauda taip pat galėtų būti didesnė anglies dioksido sekvestracija, geresnė oro kokybė, šilumos salos miestuose efekto (angl. urban heat island) sušvelninimas, papildoma laukinių gyvūnų buveinių ir rekreacinė erdvė. Be to, žaliosios erdvės gali pagerinti kultūrinį ir istorinį kraštovaizdį, suteikti tapatybę miesto ir priemiesčių teritorijų, kuriose žmonės gyvena ir dirba, aplinkai. Tyrimų duomenimis, žaliosios infrastruktūros sprendimai yra dažnai pigesni nei pilkosios infrastruktūros; vietos ekonomikai, socialinei struktūrai ir platesnei aplinkai jie suteikia įvairios papildomos naudos.

Kokie yra pagrindiniai su žaliosios infrastruktūros plėtra susiję klausimai?

Žalioji infrastruktūra yra palyginti nauja ir sudėtinga, o plačiai pripažintos jos apibrėžties nėra (įskaitant ir Lietuvoje). Dažniausiai naudojamas Europos Komisijos apibrėžimas 2019 m. gairėse buvo aiškinamas papildomai. Taip pat dar trūksta kiekybinės analizės ir rodiklių (bet su žaliąja infrastruktūra susijusių projektų gausa turėtų padėti sumažinti šią problemą). Dėl to politikos formuotojams sunku žaliąją infrastruktūrą įtraukti į politikos darbotvarkę. Be to, gali atrodyti, kad sudėtinga nustatyti ir finansinį žaliosios infrastruktūros pagrįstumą, tačiau tokia infrastruktūra suteikia ne tik įvairios pirmiau nurodytos naudos, bet dažnai yra ir pigesnė, atsparesnė bei tvaresnė. Todėl potvynių valdymo srityje planuotojai pirmiausia turėtų įvertinti galimą salpų ar šlapynių naudą, o ne iškart imtis pilkosios infrastruktūros sprendimų, tokių kaip pylimai ir vamzdžiai.

Žalioji infrastruktūra apibūdinama kaip priemonė, kuri padeda užtikrinti ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą pasinaudojant gamtoje esančiomis priemonėmis ir sprendimais, taip pat padeda suprasti naudą, kurią visuomenei teikia gamta (žr. Ekosisteminės paslaugos), ir sutelkti investicijas, kuriomis tokia nauda palaikoma ir sustiprinama.

Žalioji infrastruktūra yra įtvirtinta ES biologinės įvairovės strategijoje, tačiau ji nėra tik biologinės įvairovės išsaugojimo priemonė. Ji gali būti labai naudinga įgyvendinant ES politikos tikslus, susijusius su regionų ir kaimo plėtra, klimato kaita, nelaimių rizikos valdymu, žemės ūkiu ir miškininkyste.

Parengta pagal Europos aplinkos agentūros medžiagą.

Gamta pagrįsti sprendimai (angl. nature-based solutions)

EK gamta pagrįstus sprendimus (angl. Nature-based Solutions, NbS) apibūdina kaip sprendimus, kuriuos „įkvepia ir palaiko gamta“, kurie yra ekonomiški, tuo pat metu teikia įvairiapusę naudą aplinkai bei socialinei ir ekonominei gerovei ir padeda didinti atsparumą pokyčiams. Tokie sprendimai įneša daugiau ir įvairesnių gamtos ir gamtinių elementų bei procesų į miestus, kraštovaizdį ir jūrines ekosistemas, įgyvendinant tai vietai pritaikytas, efektyviai išteklius naudojančias ir sistemines intervencijas (šaltinis: The EU Research and Innovation policy agenda on Nature-Based Solutions).

Žemiau pateikiama iliustracija apibendrina IUCN 2020 m. pristatytą Pasaulinį gamta pagrįstų sprendimų standartą, daugiau informacijos apie jį galima rasti ČIA. IUCN pasaulinis gamta pagrįstų sprendimų standartas yra veiklų įsivertinimo priemonė, susidedanti iš aštuonių kriterijų ir susijusių rodiklių, kurie skirti tvaraus vystymosi ramsčiams (biologinei įvairovei, ekonomikai ir visuomenei) ir atspariam projektų valdymui. Pats dokumentas yra sudarytas iš NbS standarto ir susijusių rekomendacijų, kurios vartotojams nurodys, kaip atlikti įsivertinimą siekiant:

  • kurti naujus gamta pagrįstus sprendimus;
  • identifikuoti spragas ir didinti veiksmų apimtis, remiantis pilotinių projektų patirtimi;
  • įvertinti buvusius projektus ir būsimus pasiūlymus

Žalioji infrastruktūra Lietuvoje

2019 m. rugsėjo mėn. atliktos ekspertų apklausos rezultatai:

2019-11-28 pristatymas apie žaliąją infrastruktūrą XIII-ajame Urbanistiniame forume

2020-2021 m. Kurk Lietuvai projektas „Žaliosios infrastruktūros integravimas į miestų planavimą“

Informacija rengiama

Aktualūs nacionaliai teisės aktai ir kiti dokumentai

Geroji praktika ir naudingos nuorodos

Jeigu turite gerosios praktikos pavyzdžių Lietuvoje ar užsienyje ar kitų naudingų šaltinių, susisiekite kristina.simonaityte[at]am.lt

Atnaujinimo data: 2023-11-14