Bendra informacija apie laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje

Nuo 19 a. iki 20 a. pabaigos, stipriai keitėsi zoologijos sodo samprata. Iš vietų, kuriose buvo siekiama eksponuoti daugybę gyvūnų rūšių, dažniausiai paimtų tiesiai iš laukinės gamtos ir augintų mažuose narvuose, neatsižvelgiant į gyvūnų gerovę, zoologijos sodai tampa moderniais švietimo centrais, kuriuose ne tik užtikrinama gyvūnų gerovė, bet ir vykdomos biologinės įvairovės išsaugojimo veiklos.

Laukinių gyvūnų laikymą zoologijos soduose reglamentuoja Tarybos direktyva 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose. Ši direktyva kitaip vadinama ES Zoologijos sodų direktyva. Europos Komisija yra parengusi ES Zoologijos sodų direktyvos gerosios praktikos dokumentą, kuriame paaiškina šios direktyvos nuostatas. Daugiau informacijos apie ES Zoologijos sodų sirektyvą galite rasti Europos Komisijos svetainėje.

Pagrindinės sąvokos:

Biologinė įvairovė— įvairios kilmės, t. y. sausumos, jūrų ir kitų vandens ekosistemų, gyvų organizmų ir ekologinių kompleksų, kuriems jie priklauso, įvairovė.

Biologinėsįvairovės išsaugojimas — žmonių sąveikos su genais, rūšimis ir ekosistemomis valdymas, kad dabartinė karta gautų daugiausia naudos, tačiau būtų išlaikytas ir jų potencialas patenkinti ateities kartų poreikius ir siekius; tai apima biologinėsįvairovės saugojimo, tyrimo ir naudojimo elementus.

Švietimas— intelektinio, dorovinio ir socialinio mokymo teikimas.

Zoologijos sodas — vieta su nuolatiniais įrenginiais, specialiomis patalpomis, kuriose nuolat laikomi ir visuomenei ne mažiau kaip septynias dienas per metus eksponuojami gyvi laukiniai gyvūnai, išskyrus cirkus, gyvūnų augintinių parduotuves, taip pat vietas, kuriose asmenys visuomenei eksponuoja ne daugiau kaip 20 rūšių laukinius žinduolius arba ne daugiau kaip 30 rūšių kitus laukinius gyvūnus, ir tai nekelia grėsmės laukinės gyvūnijos ir biologinės įvairovės išsaugojimui.