Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje

Lietuvos Respublikoje laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje (voljeruose, aptvaruose, zoologijos soduose, namuose ir pan.) ir kitokį jų naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas ir kiti teisės aktai. Šis įstatymas nereglamentuoja domestikuotų gyvūnų naudojimo ir apsaugos, medžioklės, kiek ją reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, mėgėjų žvejybos, kiek ją reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas, žuvininkystės, kiek ją reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas, ir saugomų laukinių gyvūnų rūšių apsaugos ir naudojimo, kiek tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. 

Laukinių gyvūnų laikymą zoologijos soduose papildomai reglamentuoja Tarybos direktyva 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose. Ši direktyva kitaip vadinama ES Zoologijos sodų direktyva. Europos Komisija yra parengusi ES Zoologijos sodų direktyvos gerosios praktikos dokumentą, kuriame paaiškina šios direktyvos nuostatas. Daugiau informacijos apie ES Zoologijos sodų sirektyvą galite rasti Europos Komisijos svetainėje.

Pagrindinės sąvokos:

Laukinė gyvūnija – laisvėje gyvenančių ir nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų visuma.
Laukinės gyvūnijos ištekliai – gyvi ir negyvi laukiniai gyvūnai, jų dalys, taip pat kiaušiniai ir lizdai.
Laukinių gyvūnų rūšis – visuma vienos kilmės panašiomis morfologinėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis, ekologinėmis ir etologinėmis ypatybėmis pasižyminčių laukinių gyvūnų individų, paplitusių tam tikroje teritorijoje, turinčių identišką kariotipą, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir vesti vaisingus palikuonis. Rūšies sąvoka apima ir už rūšį žemesnio rango taksonus. 
Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinių gyvūnų rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas. Gyvūnais pagal šį įstatymą taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš jų, taip pat negyvi gyvūnų egzemplioriai.
Laukinio gyvūno hibridas (toliau – hibridas) – gyvūnas, kurio ankstesnėse keturiose kartose buvo vienas ar daugiau kryžminimosi su kitos rūšies gyvūnu atvejų.
Svetimžemė gyvūnų rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką „svetimos rūšys“.
Invazinė rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 2 punkte apibrėžtą sąvoką „invazinės svetimos rūšys“.

Domestikuotas gyvūnas – gyvūnas, kuris per vykdytą selektyvaus veisimo procesą yra įgijęs genetinių pasikeitimų, modifikavusių jo išvaizdą, fiziologiją ir elgesį.

Leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduoda ir sprendimą dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priima Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi Laukinės gyvūnijos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais reikalavimais. Kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos departamentas.

Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas:
1) laikant namuose teisėtai įgytus laukinius gyvūnus, nekeliančius grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, išskyrus saugomų rūšių gyvūnų veisimą;
2) laikant ir veisiant pelinius graužikus, kirstukus, kurmius, moliuskus, varliagyvius, vorus, vabzdžius ir kitus bestuburius gyvūnus, kurie nepriskirti saugomoms rūšims pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą;
3) laikant ir veisiant laukinius gyvūnus, skirtus zoologijos soduose, aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomiems laukiniams gyvūnams šerti;
4) laikant ir veisiant Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodytų laukinių gyvūnų rūšių, nepriskiriamų saugomoms rūšims, gyvūnus. Šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus;
5) laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotuose ūkiuose (fermose) ūkiniais tikslais;
6) laikant, veisiant ir naudojant laukinių gyvūnų rūšių bandomuosius gyvūnus;
7) laikant prekybai skirtus laukinius gyvūnus, kurie skirti laikyti kaip gyvūnai augintiniai specializuotose gyvūnų prekybos vietose, kurios yra patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka;
8) prekiaujant laukinių gyvūnų rūšių gyvūnais augintiniais savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu nustatytose vietose, kuriose gyvūnai nuolat nelaikomi;
9) turint leidimą prekiauti saugomų rūšių gyvūnais, išduotą vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu;
10) turint šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą leidimą įkurti zoologijos sodą;
11) turint šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytą leidimą naudoti invazines rūšis;
12) laikant ir veisiant vynuogines sraiges;
13) laikant laukinius gyvūnus, paimtus iš aplinkos globos ir gydymo tikslais;
14) kai, panaikinus leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimą, per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą gyvūnai savininko sprendimu perduodami kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus, arba nugaišinami ar nužudomi laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų;
15) laikant gyvūnus, kuriuos laikyti draudžiama, iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teisinis sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo;
16) jeigu įgyvendinami Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti gamtotvarkos planai ir saugomų rūšių apsaugos ar veiksmų planai, vykdomos saugomų rūšių išsaugojimo programos ir priemonės.