ES Gamtos atkūrimo reglamentas

2024 m. rugpjūčio 18 d. įsigaliojusiame ES Gamtos atkūrimo reglamente numatoma, kad iki 2030 m. atkūrimo priemonės turės būti taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų ploto, o iki 2050 m. – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti. Šiuo metu daugiau nei 80 % Europos buveinių yra prastos būklės. Ankstesnėmis pastangomis išsaugoti ir atkurti gamtą šios nerimą keliančios tendencijos pakeisti nepavyko.

ES Gamtos atkūrimo reglamente taip pat numatomi specifiniai gamtos atkūrimo kiekybiniai tikslai sausumos, pakrančių ir gėlo vandens, jūrų ekosistemų, buveinių rūšių būklei gerinti, miestų žaliųjų erdvių plotui padidinti, kliūtims paviršiniuose vandens telkiniuose pašalinti ir apdulkintojų populiacijų mažėjimui stabdyti, miškų ir žemės ūkio ekosistemų būklei gerinti, pasodinamų medžių skaičiui didinti.

Šie tikslai taip pat prisidėtų prie prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo, ES tarptautinių įsipareigojimų vykdymo (ypač prie 2022 m. pab. priimtos JT Biologinės įvairovės konvencijos Pasaulinės biologinės įvairovės darbotvarkės), papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvų įgyvendinimo pastangas.

Pasiūlymas numato, kad kiekviena valstybė per dvejus metus nuo Reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius gamtos atkūrimo planus, kuriuose būtų nurodyta, kaip jos sieks nustatytų tikslų iki 2030 m., taip pat iki 2040 ir 2050 metų.