Nacionalinio atkūrimo plano (NAP) priemonių viešinimas

Aplinkos ministerija pradeda viešą Nacionalinio atkūrimo plano (NAP) priemonių svarstymą ir kviečia visuomenę susipažinti su priemonių sąrašais bei pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.

Miškų dalies priemonės

Priemonių paketo viešinimas baigtas, šiuo metu vertinamos gautos pastabos ir pasiūlymai. 

Miškų dalį sudaro 28 priemonė, prisidedanti prie kelių Gamtos atkūrimo reglamento tikslų:

Miškų ekosistemų biologinės įvairovės didinimo ir Europos Bendrijos svarbos miško buveinių bei rūšių atkūrimo — pavyzdžiui, miško buveinių struktūros ir funkcijų atkūrimas, kerpinių pušynų atkūrimas, sengirių inventorizacija ir apsauga.

Įprastų miško paukščių indekso ir septynių miško struktūrinių rodiklių gerinimo — negyvos medienos, įvairiaamžiškumo, junglumo, medžių rūšių įvairovės didinimo priemonės, dirbtinių veisimosi vietų saugomų rūšių gyvūnams įrengimas, gamtai artimesnės miškininkystės principų taikymas.

Pažeistų durpžemių ir pelkių atkūrimo — hidrologinio režimo atkūrimas pažeistose pelkių ir pelkinių miškų ekosistemose.

Priemonės skirstomos į jau įgyvendinamas (kurių tęstinumą siekiama užtikrinti) ir naujas, siūlomas kaip strateginės pokyčio kryptys. Tarp naujų priemonių — miško struktūrinių elementų gausinimas, gamtai artimesnės miškininkystės plėtra, privalomųjų atskaitymų už parduotą žaliavinę medieną mechanizmo pertvarka, miškų teisinės bazės tobulinimas ir kitos.

Priemonės skirtos saugomoms miškų rūšių populiacijoms atkurti bus pristatomos kartu su kitomis sausumos srities priemonėmis, orientuotomis į sausumos ekosistemų atkūrimą.

 

Durpynų atkūrimo priemonės

Priemonių paketo viešinimas baigtas, šiuo metu vertinamos gautos pastabos ir pasiūlymai. 

Durpynų atkūrimo priemonių dalį sudaro 10 priemonių, prisidedančių prie kelių Gamtos atkūrimo reglamento tikslų:

Pelkių, šlapynių, pelkinių miškų, žemės ūkio ir durpių gavybos plotų hidrologinio režimo atkūrimo atnaujinant durpėdaros procesus ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Reguliacinio pobūdžio priemonės, skirtos išsaugoti likusius durpžemius ir sustabdyti tolesnį jų nykimą.

Durpių gavybos plotų atkūrimo — išeksploatuotų ir apleistų durpynų grąžinimas gamtai, siekiant atkurti pelkių ekosistemoms būdingas funkcijas ir struktūrą.

Dalis durpynų priemonių tuo pačiu prisideda ir prie miško buveinių, aliuvinių pievų bei saugomų rūšių populiacijų atkūrimo.

 

Jūrų atkūrimo priemonės

Priemonių paketo viešinimas baigtas, šiuo metu vertinamos gautos pastabos ir pasiūlymai. 

Jūrų dalį sudaro 33 priemonės, prisidedančios prie Baltijos jūros ekologinės būklės atkūrimo, taip pat Kuršių marių ir upių. Priemonės prisideda prie kelių tikslų siekimo.

Jūrų buveinių atkūrimo — midijų ir daugiamečių dumblių rifų buveinių būklės atkūrimas ir įkūrimas iš naujo.

Žinių apie jūros būklę gilinimo — jūrų buveinių paplitimo ir būklės tyrimai, dugno nuosėdų kartografavimas, makrozoobentoso ir makrofitobentoso stebėsena, povandeninio triukšmo, mikrošiukšlių ir pavojingų medžiagų tyrimai.

Jūros taršos mažinimo — taršos iš Nemuno baseino ir Kuršių marių poveikio vertinimas, mikrošiukšlių šaltinių nustatymas nuotekų infrastruktūroje, teršimo incidentų prevencijos sistemos atnaujinimas, Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo poveikio stebėsena.

Jūrų rūšių apsaugos — jūrų kiaulės populiacijos stebėsena ir priegaudos mažinimas, paukščių ir žinduolių priegaudos žvejyboje mažinimas, saugomų jūrinių rūšių apsaugos veiksmų planų rengimas, jūrinių paukščių ir žinduolių gelbėjimo pajėgumų užtikrinimas.

Saugomų jūrinių teritorijų valdymo — gamtotvarkos planų rengimas „Natura 2000“ teritorijoms Baltijos jūroje.

 

Upių, ežerų ir salpų atkūrimo priemonės

Priemonių paketo viešinimas baigtas, šiuo metu vertinamos gautos pastabos ir pasiūlymai. 

Šią dalį sudaro 17 priemonių, prisidedančių prie kelių Gamtos atkūrimo reglamento tikslų:

Upių vientisumo atkūrimo — nereikalingų hidrotechninių statinių šalinimas ir kliūčių pertvarkymas į palankias žuvų migracijai, taip atkuriant laisvai tekančias upes ir žuvų migracijos kelius.

Upių ir ežerų buveinių atkūrimo — upių renatūralizacija atkuriant natūralią vagų struktūrą ir tėkmės sąlygas, hidrologinio režimo ežeruose atkūrimas, makrofitų šalinimas iš vandens telkinių.

Vandens telkinių taršos mažinimo — žemės ūkio taršos mažinimas, taršos mažinimas taikant priemones nuotekų sistemoms, taršos šaltinių ir jų poveikio nustatymas.

Žuvų ir vėžiagyvių populiacijų atkūrimo — saugomų rūšių populiacijų ir buveinių tyrimai, žvejybos ir žuvų įveisimo reguliavimas, įveisimo veiksmingumo vertinimas.

Teisinio reguliavimo tobulinimo — Vandens įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai, stiprinantys paviršinių vandens telkinių apsaugą ir upių vientisumo atkūrimą.

 

Miestų gamtos atkūrimo priemonės

Priemonių paketo viešinimas baigtas, šiuo metu vertinamos gautos pastabos ir pasiūlymai. 

Miestų ekosistemų atkūrimo priemonių dalį sudaro 9 priemonės, prisidedančios prie Gamtos atkūrimo reglamento 8 straipsnio tikslų: iki 2030 m. pabaigos užtikrinti, kad, palyginti su 2024 m., nesumažėtų bendras šalies miestų žaliųjų erdvių ir medžių lajų dangos plotas, o nuo 2031 m. šie rodikliai didėtų. Numatoma sodinti papildomus medžius, nereikalingus nepralaidžius paviršius pertvarkyti į žaliąsias erdves ir apdulkintojams palankiai tvarkyti viešąsias žaliąsias erdves, taip pat stiprinti žaliosios infrastruktūros planavimą ir reguliavimą.

 

Buveinių ir rūšių buveinių atkūrimo priemonės

Priemonių paketo viešinimas baigtas, šiuo metu vertinamos gautos pastabos ir pasiūlymai. 

Skelbiame Nacionalinio gamtos atkūrimo plano sausumos ekosistemų priemonių pakete įtrauktų atkūrimo priemonių tipai:

Šlapynių ir pelkių – hidrologinio režimo atkūrimas ir atvirų pelkinių buveinių tvarkymas;
Pievų ir ganyklų – natūralių ir pusiau natūralių pievų, viržynų ir kadagynų atkūrimas bei tvarkymo tęstinumas;
Upių, ežerų ir salpų – hidrologinio ir užliejimo režimo atkūrimas, vandens kokybės gerinimas ir upių vientisumo atkūrimas;
Miškų – miško buveinių struktūros ir funkcijų atkūrimas, gamtai artimesnė miškininkystė ir vertingiausių miškų apsauga;
Kopų, smėlynų ir uolėtų buveinių – šių buveinių atkūrimas ir ilgalaikis tvarkymas;
Rūšių buveinių – saugomų ir nykstančių rūšių buveinių atkūrimas bei tikslinės priemonės prioritetinėms rūšims;
Žinių spragų šalinimo ir stebėsenos – nežinomos būklės buveinių ir rūšių ištyrimas, stebėsenos sistemos stiprinimas ir atkūrimo priemonių veiksmingumo vertinimas;
Teisinių ir organizacinių – teritorijų apsaugos ir planavimo sprendimai, paskatos žemės savininkams, finansavimo priemonės ir visuomenės įsitraukimas. Veiklos privačioje žemėje pirmiausia derinamos su savininkais ir remiasi savanoriškais įsipareigojimais – apsaugos sutartimis, privačiomis saugomomis vietovėmis, kompensacijomis ir savininkų įtraukimu į gamtotvarkos darbus.

 

Apdulkintojų populiacijų atkūrimo priemonės

Priemonių paketo viešinimas baigtas, šiuo metu vertinamos gautos pastabos ir pasiūlymai. 

Kol kas Lietuvoje nebuvo atliktas valstybinis apdulkintojų monitoringas, todėl priemonių taikymo plotų kol kas neprojektuojame – įvardijame kryptis, kuriomis, ekspertų vertinimu, reikėtų dirbti:

Apdulkintojams palankių buveinių ir jų ekologinio tinklo atkūrimas – kraštovaizdžio elementų ir mikrobuveinių išsaugojimas, žydinčių pievų atkūrimas ir palankus jų tvarkymas;
Augalų apsaugos produktų poveikio laukiniams apdulkintojams mažinimas;
Apdulkintojams palankių žemės naudojimo ir ūkininkavimo praktikų plėtra;
Apdulkintojams tinkamų buveinių kūrimas kitos paskirties teritorijose – pramonės, energetikos ir infrastruktūros plotuose bei viešosiose žaliosiose erdvėse;
Švietimas ir informavimas apie apdulkintojų svarbą ir praktikas, kurias gali taikyti gyventojai, ūkininkai, savivaldybės ir verslas;
Apdulkintojų populiacijų stebėsenos sistemos sukūrimas – standartizuota, ES metodus atitinkanti stebėsena, kuri leis įvertinti būklę ir priemonių veiksmingumą.

 

Žemės ūkio ekosistemų atkūrimo priemonės

Priemonių paketo viešinimas baigtas, šiuo metu vertinamos gautos pastabos ir pasiūlymai. 

Paketą sudaro šios priemonių kryptys:

Bendrosios žemės ūkio politikos ekologinės sistemos – tarpiniai pasėliai, kraštovaizdžio elementų priežiūra, medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostos, neariminės technologijos, ariamųjų durpžemių ir eroduotos žemės keitimas pievomis;
Ekologinis ūkininkavimas ir klimatui palankios investicijos;
Ūkininkų mokymai – apie biologinę įvairovę žemės ūkio naudmenose, ekologinį ūkininkavimą ir tvarų dirvožemio naudojimą;
Rodiklių stebėsena – pievų drugių indekso ir organinės anglies atsargų pasėlių mineraliniuose dirvožemiuose stebėsena;
Ilgalaikės kryptys iki 2050 m. – dirvožemio organinės anglies didinimas ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų gausinimas.

 

Atnaujinimo data: 2026-10-26