Kraštovaizdis

BENDRA INFORMACIJA

Kraštovaizdžio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme. Nauja jo redakcija galioja nuo 2024 m. liepos 1 d. Kraštovaizdis yra žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų, informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Tai vienas sudėtingiausių žmogaus tiriamų reiškinių, todėl jam pažinti reikia įvairių mokslo sričių žinių bei metodų.
Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 3 d. ratifikavo Europos kraštovaizdžio konvenciją. Lietuvai ji įsigaliojo 2004 m. kovo 1 d. Pagrindiniai konvencijos tikslai yra skatinti kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą ir planavimą bei plėtoti Europos šalių bendradarbiavimą kraštovaizdžio klausimais.

Ratifikuodama konvenciją Lietuva įsipareigojo:

teisės aktuose pripažinti kraštovaizdį ir nustatyti jo apsaugos, tvarkymo ir planavimo reikalavimus;
parengti ir įgyvendinti kraštovaizdžio politiką;
sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti priimant sprendimus dėl kraštovaizdžio politikos ir jos įgyvendinimo;
įtraukti kraštovaizdžio klausimus į kitas politikos sritis, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti kraštovaizdį;
didinti visuomenės supratimą apie kraštovaizdžio vertę;
skatinti kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo specialistų rengimą ir švietimą;
nustatyti kraštovaizdžio teritorinius vienetus, jų savybes ir juos veikiančius raidos procesus;
nustatyti kraštovaizdžio kokybės tikslus.

Kraštovaizdžio politikos klausimai įtraukti į pagrindinius nacionalinio lygmens strateginio planavimo dokumentus.
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. nutarimu Nr. XIV-2466 numatyta, kad visa šalies teritorija vystoma darniai ir pagal integruotos teritorijų plėtros principus. Kraštovaizdis planuojamas taip, kad būtų atkurta ir palaikoma ekologinė pusiausvyra, išsaugotos ir kuriamos žaliosios erdvės.
Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626. Joje nustatytos šios kraštovaizdžio apsaugos politikos kryptys:

gamtinių, agrarinių ir urbanizuotų teritorijų santykio optimizavimas;
darnaus urbanizuotų teritorijų vystymosi skatinimas;
pažeistų kraštovaizdžio teritorijų atkūrimas;
žemės naudojimo ir žemėvaldų teritorinės struktūros optimizavimas;
Baltijos jūros pakrantės apsauga, atkūrimas ir tausus naudojimas;
gamtinio karkaso, ekosistemų funkcijų ir paslaugų stiprinimas;
kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir ekosistemų mokslinių tyrimų plėtra;
vietovių, kuriose yra vertingiausi kraštovaizdžiai ir daug biologinės įvairovės vertybių, išskyrimas, teisinė apsauga ir tvarkymas;
kraštovaizdžio, ekosistemų ir biologinės įvairovės prisitaikymas prie klimato kaitos.

Kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir naudojimo nuostatos taip pat įtrauktos į šiuos dokumentus:

Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę,
Nacionalinį pažangos planą,
Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą.

Vienas svarbiausių kraštovaizdžio pažinimo darbų yra 2005–2006 m. parengta Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų Identifikavimo studija. Ją sudaro dvi dalys. Pirmojoje pateikti metodologiniai kraštovaizdžio sampratos ir erdvinės struktūros pažinimo Pagrindai. Antrojoje išanalizuota Lietuvos kraštovaizdžio erdvinė struktūra. Abi dalys pateiktos leidinių ir publikacijų sąraše.
Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendiniai integruoti į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą. Jis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789. Bendrajame plane:

įteisinta Lietuvos kraštovaizdžio morfologinė struktūra (morfologiniai ruožai, sritys ir rajonai),
išskirti gamtinio kraštovaizdžio pobūdžiai (tipai),
nustatyti nacionaliniai kraštovaizdžio kokybės tikslai, kraštovaizdžio tvarkymo reglamentavimo kryptys ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos.

Lentelėje pateikti gamtinio kraštovaizdžio pobūdžių plotai ir jų dalis.

KRAŠTOVAIZDŽIO GAMTINIS POBŪDIS	Plotas, ha	%
Pajūrio kraštovaizdis: Iš viso 0,99
N – išlyginto marių kranto nerija	5 477,50	0,08
N^/ – raižyto marių kranto nerija	4 935,79	0,08
P – pamario jūrinė lyguma	14 425,71	0,22
P^/ – smėlinga pajūrio lyguma	40 096,46	0,61
Lygumų kraštovaizdis: Iš viso 39,74
L – smėlinga banguota lyguma	371 095,52	5,69
L^/ – molinga lyguma	1 709 695,84	26,19
L^// – molinga banguota/rumbėta lyguma	513 074,34	7,86
Pakilumų (plynaukščių) kraštovaizdis: Iš viso 17,24
B – smėlinga banguota pakiluma (plynaukštė)	234 074,11	3,59
B^/ – molinga banguota pakiluma (plynaukštė)	890 716,69	13,65
Kalvynų kraštovaizdis: Iš viso 22,65
K – smėlingas fliuvioglacialinis kalvynas/kopynas	149 365,21	2,29
K^/ – priemolingas moreninis kalvynas	929 917,27	14,25
G – moreninis/fliuvioglacialinis gūbrys/kalvyngūbris	341 150,87	5,23
G^/ – moreninis/fliuvioglacialinis plokščiakalnis	11 654,26	0,18
Slėnių kraštovaizdis: Iš viso 13,19
S – upės slėnis	745 016,73	11,41
S^/ – senslėnis	70 958,62	1,09
D – deltinis slėnis	19 080,00	0,29
D^/ – delta	6 435,13	0,10
R – erozinis raguvynas	100 68,82	0,15
R^/– senasis erozinis raguvynas	9 811,29	0,15
Ežerų kraštovaizdis: Iš viso 6,31
E – ežeruotas duburys	194 600,33	2,98
E^/– ežerynas	217 449,19	3,33
VISAS SAUSUMOS KRAŠTOVAIZDIS	6 489 099,68	100,0
AKVALINIS KRAŠTOVAIZDIS:
Jūros kraštovaizdis: Iš viso 82,82
J – kranto zonos (iki 20 m gylio) jūra	33 273,71	14,87
J^/ – povandeninių plynaukščių ir lomų jūra	152 060,62	67,95
Lagūnų (marių) kraštovaizdis: Iš viso 17,18
M – sekliosios (iki 2 m gylio) marios	9 600,67	4,29
M^/– giliosios marios	28 848,79	12,89
VISAS AKVATORIJŲ KRAŠTOVAIZDIS	223 783,79	100,0

Išsami kraštovaizdžio morfologinės struktūros analizė ir morfologinių rajonų charakteristikos pateiktos nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano esamos būklės analizėje. Su ja galima susipažinti Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano leidinyje.

Kraštovaizdžio morfologinė struktūra.png

Pagal nacionalinio ir regioninio lygmens kraštovaizdžio tyrimų rezultatus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu parengtos valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros schemos. Tai detalesnis Lietuvos kraštovaizdžio analizės etapas. Darbo metu parengta:

schemų rengimo metodika;
valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros brėžiniai;
valstybinių parkų kraštovaizdžio, jo susidarymo ir struktūros aprašai.

Schemos skelbiamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos svetainėje ir viešame interaktyviame žemėlapyje.

KRAŠTOVAIZDŽIO MONITORINGAS

Kraštovaizdis yra vienas iš aplinkos monitoringo objektų. Aplinkos monitoringo turinį, struktūrą ir įgyvendinimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas. Jis taip pat nustato monitoringe dalyvaujančių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą, kuri rengiama 3–6 metų laikotarpiui. Šiuo metu galioja Valstybinė aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 527. Kraštovaizdžio stebėjimo sritis aprašyta programos 8 priede.

Kraštovaizdžio monitoringą sudaro trys dalys:

1. Nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu kraštovaizdžio struktūros pokyčiai nustatomi pagal žemės dangos klasių teritorinio pasiskirstymo kaitą. Duomenys gaunami iš CORINE Land Cover projekto, kurį koordinuoja Europos aplinkos agentūra. Lietuvos 2018 m. CORINE duomenys skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale.

2. Vietiniu lygmeniu stebima žemės dangos klasių, žemės naudmenų, kraštovaizdžio poliarizacijos ir antropogenizacijos kaita. Stebėjimai atliekami 100 atrinktų kraštovaizdžio etalonų, kurių kiekvieno plotas yra 2,5 km². Pokyčiai vertinami pagal šiuos duomenis:

topografinius ir ortofotografinius žemėlapius;
lazerinio skenavimo (LIDAR) ir GIS duomenis;
mokslinę literatūrą;
CORINE Land Cover duomenis.

Monitoringo duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje.

3. Specialieji kraštovaizdžio stebėjimai vykdomi trijose vietose.

Pajūrio juostoje vertinama nešmenų pernaša priekrantėje. Taip pat stebimi paplūdimių, apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčiai bei krantų ardą skatinantys antropogeniniai ir hidrometeorologiniai veiksniai. Daugiau informacijos rasite čia.
Šiaurės Lietuvos karstiniame regione. Daugiau informacijos čia.
Valstybiniuose parkuose. Daugiau informacijos čia.

Aktualūs leidiniai ir publikacijos:

Atnaujinimo data: 2026-10-26