Kraštovaizdis

BENDRA INFORMACIJA

KRAŠTOVAIZDŽIO sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme. Tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų, informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Pažymėtina, kad kraštovaizdis nėra paprastas homogeniškas reiškinys ar objektas, o neabejotinai pats sudėtingiausias iš žmogaus bandomų pažinti žemiškųjų darinių, kurio esmei ir sampratai reikia daugelio įvairių mokslinių ir net meninių disciplinų patirties bei metodų.

Lietuva 2002 m. spalio 3 d. ratifikavo Europos kraštovaizdžio konvenciją, kurios pagrindiniai tikslai - skatinti kraštovaizdžio apsaugą ir planavimą, organizuoti Europos bendradarbiavimą kraštovaizdžio klausimais. Ratifikuodama šią konvenciją Lietuva įsipareigojo įteisinti kraštovaizdį nacionalinėje teisėje, nustatyti ir įgyvendinti kraštovaizdžio politiką, sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti priimant sprendimus dėl kraštovaizdžio politikos ir jo įgyvendinimo, integruoti kraštovaizdį į kitas politikos sritis, kurios gali daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį kraštovaizdžiui. Taip pat didinti sąmoningumą kraštovaizdžio srityje, skatinti profesinį rengimą ir švietimą kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, planavimo srityje, nustatyti kraštovaizdžio teritoirnius vienetus, ju charakteristikas, juos veikiančius raidos procesus, nustatyti kršatovaizdžio kokybės tikslus, bei priimti kraštovaizdžio apsaugai, tvrakymui, planavimui skirtus teisės aktus.

Kraštovaizdžio politikos klausimai įtraukti į pagrindinius horizontaliuosius nacionalinio lygmens strateginio planavimo dokumentus:

LR Seimo patvirtintoje Valstybės pažangos strategijoje Lietuvos ateities vizija "Lietuva 2050": visa šalies teritorija - darniai ir subalansuotai išvystyta, remiasi integruota teritorijų plėtra. Kraštovaizdis planuojamas taip, kad būtų atkurta ir palaikoma ekologinė pusiausvyra, išsaugotos ir kuriamos žaliosios erdvės;
LR Seimo patvirtintoje Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje numatyti pagrindiniai kraštovaizdžio apsaugos tikslai ir politikos įgyvendinimo kryptys:

Gamtinių, agrarinių ir urbanizuotų teritorijų santykio optimizavimas;
Darnaus urbanizuotų teritorijų vystymosi skatinimas;
Pažeistų kraštovaizdžio teritorijų atkūrimas;
Žemės naudojimo ir žemėvaldų teritorinės struktūros optimizavimas;
Baltijos jūros pakrantės apsauga, tinkamas atkūrimas ir tvarus naudojimas;
Gamtinio karkaso ir ekosistemų funkcijų ir paslaugų stiprinimas;
Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, ekosistemų mokslinių tyrimų plėtojimas;
Vietovių, kurioms būdingi vertingiausi kraštovaizdžiai ir didelis biologinės įvairovės vertybių susitelkimas, išskyrimas, teisinės apsaugos nustatymas ir tvarkymas;
Kraštovaizdžio, ekosistemų ir biologinės įvairovės prisitaikymas prie klimato kaitos.

Su kraštovaizdžio apsauga, tvarkymu, naudojimu susijusios nuostatos taip pat integruotos į Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, Nacionalinį pažangos planą, Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą.

Vienas reikšmingiausių darbų kraštovaizdžio pažinimo srityje - 2006 m. parengtas Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų nustatymo mokslinis darbas, sudarytas iš dviejų dalių (studijų). Pirmojoje dalyje pateiktos metodologinės kraštovaizdžio supratimo ir jo erdvinės struktūros pažinimo nuostatos. Antrojoje - kraštovaizdžio erdvinės raiškos analizė. Nuorodos į šias studijas pateiktos žemiau esančiame leidinių ir publikacijų sąraše.

Lietuva yra parengusi nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą, kuris 2021 m. patvirtintas kaip sudėtinė Lietuvos bendrojo plano dalis. Jame įteisinta Lietuvos kraštovaizdžio morfologinė struktūra (Lietuvos kraštovaizdžio morfologiniai ruožai, sritys ir rajonai), išskirti gamtinio kraštovaizdžio pobūdžiai (tipai), nustatyti nacionaliniai kraštovaizdžio kokybės tikslai (nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo reglamentavimo kryptys, išskirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos). Lietuvos bendrojo plano sprendiniai patvirtinti LR Vyriausybės nutarimu.

KRAŠTOVAIZDŽIO GAMTINIS POBŪDIS	Plotas, ha	%
Pajūrio kraštovaizdis: Iš viso 0,99
N – išlyginto marių kranto nerija	5 477,50	0,08
N^/ – raižyto marių kranto nerija	4 935,79	0,08
P – pamario jūrinė lyguma	14 425,71	0,22
P^/ – smėlinga pajūrio lyguma	40 096,46	0,61
Lygumų kraštovaizdis: Iš viso 39,74
L – smėlinga banguota lyguma	371 095,52	5,69
L^/ – molinga lyguma	1 709 695,84	26,19
L^// – molinga banguota/rumbėta lyguma	513 074,34	7,86
Pakilumų (plynaukščių) kraštovaizdis: Iš viso 17,24
B – smėlinga banguota pakiluma (plynaukštė)	234 074,11	3,59
B^/ – molinga banguota pakiluma (plynaukštė)	890 716,69	13,65
Kalvynų kraštovaizdis: Iš viso 22,65
K – smėlingas fliuvioglacialinis kalvynas/kopynas	149 365,21	2,29
K^/ – priemolingas moreninis kalvynas	929 917,27	14,25
G – moreninis/fliuvioglacialinis gūbrys/kalvyngūbris	341 150,87	5,23
G^/ – moreninis/fliuvioglacialinis plokščiakalnis	11 654,26	0,18
Slėnių kraštovaizdis: Iš viso 13,19
S – upės slėnis	745 016,73	11,41
S^/ – senslėnis	70 958,62	1,09
D – deltinis slėnis	19 080,00	0,29
D^/ – delta	6 435,13	0,10
R – erozinis raguvynas	100 68,82	0,15
R^/– senasis erozinis raguvynas	9 811,29	0,15
Ežerų kraštovaizdis: Iš viso 6,31
E – ežeruotas duburys	194 600,33	2,98
E^/– ežerynas	217 449,19	3,33
VISAS SAUSUMOS KRAŠTOVAIZDIS	6 489 099,68	100,0
AKVALINIS KRAŠTOVAIZDIS:
Jūros kraštovaizdis: Iš viso 82,82
J – kranto zonos (iki 20 m gylio) jūra	33 273,71	14,87
J^/ – povandeninių plynaukščių ir lomų jūra	152 060,62	67,95
Lagūnų (marių) kraštovaizdis: Iš viso 17,18
M – sekliosios (iki 2 m gylio) marios	9 600,67	4,29
M^/– giliosios marios	28 848,79	12,89
VISAS AKVATORIJŲ KRAŠTOVAIZDIS	223 783,79	100,0

Detali kraštovaizdžio morfologinės struktūros analizė ir kraštovaizdžio morfologinių rajonų individualios charakteristikos pateiktos Lietuvos nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano esamos būklės analizės dalyje, su kuria galima susipažinti Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano leidinyje.

Kraštovaizdžio morfologinė struktūra.png

Remiantis nacionalinio ir regioninio lygmens kraštovaizdžio pažinimo rezultatais, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu parengtos valstybinių parkų kraštovaizdžio morfologinės struktūros schemos. Tai nuoseklus detalesnės Lietuvos kraštovaizdžio analizės etapas. Rengiant šias schemas parengta:

Valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros schemų rengimo metodika;
valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros brėžiniai;
aprašytas valstybinių parkų kraštovaizdis, jo susidarymas, struktūra.

Su valstybinių parkų kraštovaizdžio morfologinės struktūros scemomis galima susipažinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prei Aplinkos ministerijos svetainėje.

Kraštovaizdžio monitoringas

Lietuvoje kraštovaizdžio būklės stebėjimai yra vienas iš aplinkos monitoringo objektų. Aplinkos monitoringo turinį, struktūrą, įgyvendinimą, monitoringo procese dalyvaujančių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Aplinkos monitoringo įstatymas. Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą, kuri rengiama 3–6 metams. Lietuvoje kraštovaizdžio monitoringas vykdomas keliais skirtingais lygmenimis: struktūra

1) nacionalinio ir regioninio lygio kraštovaizdžio būklės stebėsena vykdoma fiksuojant ir analizuojant kraštovaizdžio struktūros pokyčius per žemės dangos klasių teritorinio pasiskirstymo kaitą. Šio sluoksnio duomenys gaunami vykdant CORINE LandCover projektą, kuris yra sudedamoji europinio projekto, koordinuojamo Europos Aplinkos Agentūros, dalis;

2) vietinio lygio kraštovaizdžio būklės stebėsena vykdoma fiksuojant ir stebint žemės žemės dangos klasių, žemės naudmenų, kraštovaizdžio poliarizacijos ir antrpogenizacijos kaitą 100 atrinktų kraštovaizdžio etalonų. Pokyčiai vertinami analizuojant skirtingo tipo duomenis: topografinius žemėlapius, skaitmeninius (ortofotovaizdai, LIDAR erdvinio skenavimo duomenys, GIS duomenų bazės) duomenis, mokslinių duomenų šaltinių literatūrą, taip pat CORINE LandCover projekto duomenis. Nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens kraštovaizdžio monitoringo duomenis rasite čia. 2018 m. Lietuvos CORINE projekto duomenys čia;

3) specifiniai kraštovaizdžio stebėjimai vykdomi:

pajūrio juostoje (vertinama vandenų ir grunto pernaša priekrantėje, paplūdimių būklė ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčiai, antropogeniniai ir hidrometeorologiniai veiksniai, skatinantys krantų ardą). Daugiau informacijos rasite čia;
karstiniame regione. Daugiau informacijos rasite čia;
valstybiniuose parkuose. Daugiau informacijos rasite čia.

Aktualūs leidiniai ir publikacijos:

Ataskaita apie Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimą 2020 m.

Ataskaita apie Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemones 2005-2020 m.

Europos kraštovaizdžio konvencija

Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas

Kraštovaizdžio formavimo metodika

Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodika

Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija I dalis

Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija II dalis

Lietuvos kraštovaizdžio fiziomorfotopai

Lietuvos kraštovaizdžio biomorfotopai

Lietuvos kraštovaizdžio technomorfotopai