Nustatytosios normos vienetų (NNV) sandoriai

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (angl. UNFCCC) Kioto protokole numatyti trys taip vadinamieji „lankstieji mechanizmai“, kurie leidžia konvencijos B priedo šalims – t. y. toms šalims, kurios yra įsipareigojusios pasiekti tam tikrus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sumažinimus – jais pasinaudoti, norint pasiekti numatytus ŠESD sumažinimus. Vienas iš lanksčiųjų mechanizmų – prekyba nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetais (NNV), kurių 1 vnt. lygus 1 t CO₂ ekvivalento. B priede esančios šalys, tarp jų ir Lietuva, gali perleisti perteklinius NNV kitoms B priede esančioms šalims, kurioms trūksta šių vienetų.

Žalioji investavimo sistema

Siekiant užtikrinti, kad perleidžiami pertekliniai NNV iš tiesų prisidėtų prie „žalinimo“, t. y. ŠESD sumažinimo, NNV perteklių turinčios šalys sukūrė taip vadinamąsias Žaliąsias investavimo sistemas (ŽIS) – teisines sistemas, reglamentuojančias iš NNV sandorių gaunamų lėšų panaudojimą aplinkosauginiams projektams. Lietuva 2008-2012 m. laikotarpiu turėjo apie 80 mln. NNV perteklių. 2009 m., patvirtinus Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuotas NNV pardavimas ir iš šių sandorių gaunamų lėšų panaudojimas, t. y. sukurta Žalioji investavimo sistema.

Vadovaujantis minėtu įstatymu, sprendimą dėl NNV sandorių sudarymo priima Vyriausybė, o Aplinkos ministerija teikia siūlymus dėl NNV sandorių sudarymo. NNV įsigijimo ir perleidimo sandorių rengimo ir sudarymo eigą, taip pat valstybės institucijas ir kitų asmenų teises ir pareigas nustato Šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorių rengimo ir sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro įsakymu.

NNV sandorių sudarymo eiga

Aplinkos ministerija vykdo ir inicijuoja susitikimus su potencialiais NNV pirkėjais – užsienio šalimis (išimtis yra Japonija, kuri leidžia savo įmonėms įsigyti NNV), su kuriomis deramasi dėl NNV sandorių sudarymo sąlygų ir numatomų Žaliosios investavimo sistemos projektų įgyvendinimo krypčių.

Pirmasis sandorio etapas yra derybos su visomis suinteresuotomis šalimis, potencialiais pirkėjais, ir ketinimų protokolo (angl. Letter of Intent) pasirašymas. Tai yra neįpareigojantis šalių susitarimas, reglamentuojantis NNV pardavimus ir iš šių sandorių gaunamų lėšų panaudojimą, išskyrus nuostatas, kuriose aprašomos pirkėjo ir pardavėjo teisės ir įgaliojimai. Pasirašius ketinimų protokolą, Aplinkos ministerija toliau vykdo derybas su pirkėjais dėl planuojamo NNV sandorio esminių sąlygų: perleidžiamo NNV kiekio, perleidimo tvarkos, NNV kainos, mokėjimo būdo, (jei reikia) tarpininkaujančios šalies reikalavimų, už gautas lėšas planuojamų įgyvendinti projektų (priemonių) pobūdžio, ataskaitų apie įgyvendinamus projektus (priemones) pateikimo ir kitų esminių sutarties projekto nuostatų. Suderinusi su Finansų ministerija, Aplinkos ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia pasiūlymus ir Vyriausybės nutarimų projektus dėl NNV sandorių sudarymo. Aplinkos ministras taip pat yra sudaręs darbo grupę, kuri nagrinėja NNV sandorių sudarymo klausimus, juos aptaria su Finansų ministerija ir, esant reikalui, su kitomis ministerijomis. Ši darbo grupė sudaryta iš Finansų, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Energetikos ir Ūkio ministerijų atstovų*.

Sandorių sudarymo eigoje, Aplinkos ministerijos administracijos padalinys supažindina aplinkos ministrą su darbo grupės pateiktais pasiūlymais dėl sandorio sudarymo dokumentų projektų turinio ir formos, tarp jų ir susitarimo memorandumo (angl. Memorandum of Understanding), kuris sudaromas raštu tarp pirkėjo ir pardavėjo įgaliotų institucijų ir kuriame nurodomos esminės NNV sandorio sąlygos, gautų lėšų panaudojimas, projektų, kuriuos planuojama įgyvendinti ir finansuoti iš gautų lėšų, kryptys. Aplinkos ministrui pasirašius memorandumą, pabaigiamas antrasis sandorio sudarymo etapas.

Tada rengiamas Vyriausybės nutarimo dėl nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorio sudarymo projektas. Šis projektas kartu su sutarties projektu yra derinami su Finansų ministerija ir kitoms ministerijoms ir teikiami Vyriausybei, kuri priima sprendimą dėl NNV sandorio sudarymo. Sutartį pasirašo aplinkos ministras, taip įvykdydamas paskutinįjį,trečiąjį, sandorio sudarymo etapą.

Aktuali situacija

2011-2012 m. sudaryti šeši NNV sandoriai už bendrą 72,6 mln. Eur sumą. Pirmojo Kioto protokolo įsipareigojimų periodo (2008-2012 m.) NNV buvo galima perleisti iki 2014 m. pabaigos, o antrojo Kioto protokolo įsipareigojimų periodo (2013-2020 m.) NNV perleidimas apribotas.

* Esant situacijai, kai daugiau nei viena šalis yra susidomėjusi pirkti NNV ir siekiama gauti didžiausią ekonominę, finansinę ir aplinkosauginę naudą iš Lietuvai priklausančių NNV pardavimo, darbo grupė įvertina NNV sandorių sudarymo klausimus bei Finansų ministerijos pateiktas pastabas. Tada aplinkos ministras, atsižvelgdamas į šias pastabas, sprendžia, kurios suinteresuotos šalys (pirkėjai) siūlo sandorio sąlygas, labiausiai atitinkančias ŽIS įgyvendinimo kryptis Lietuvoje. Taip pat, jei atsiranda daugiau nei penki pirkėjai ir yra pasirašoma daugiau nei penki ketinimų protokolai, organizuojama pirkėjų atranka. Jie yra kviečiami teikti pasiūlymus dėl norimo įsigyti NNV kiekio ir kainos. Remiantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų pirkėjų atrankos kriterijų ir vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašu, pirkėjai kviečiami dalyvauti derybose dėl susitarimo memorandumo pasirašymo.