Klimato kaitos programa

2009 m. liepos 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos klimato kaitos finansinių instrumentų įstatymas (nuo 2022 m. sausio 1d.  Klimato kaitos valdymo įstatymas), kurio trečiajame skirsnyje reglamentuojama prekyba apyvartiniais taršos leidimais (ATL) ir Kioto vienetais, tarp jų ir nustatytosios normos vienetais (NNV). Siekiant sukurti atskirą programą už taršos leidimų pardavimus gautoms lėšoms rinkti ir klimato kaitos padarinių švelninimo projektams finansuoti, įstatymo 10 straipsniu įsteigta Klimato kaitos specialioji programa (KKSP). Įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 2, 9, 10 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymą, Klimato kaitos specialioji programa nuo 2019 m. sausio 1 d. vadinasi – Klimato kaitos programa (toliau – KKP).

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 str. 2 dalyje nurodyti galimi finansavimo šaltiniai: lėšos, gautos už perleistus metinius ŠESD kvotos vienetus ir (ar) absorbavimo vienetus, lėšos gautos už aukcione parduotus ATL, lėšos gautos šios įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta tvarka, lėšos gautos už parduotus pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo sertifikatus, savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų lėšos, skirtos neigiamo klimato kaitai poveikio mažinimo priemonėms įgyvendinti, kitos teisėtai gautos lėšos. Nors įstatymo 14 str. 2 dalyje nurodyti galimi finansavimo šaltiniai, tačiau praktiškai  lėšos yra gaunamos tik už aukcione parduotus ATL. Vadovaujantis Įstatymu KKP lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir planuojamos valstybės biudžete. Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo 14 str. 3 dalyje įtvirtintas KKP lėšų naudojimas, pagrindinis tikslas – finansuoti projektus, kurie prisideda prie Lietuvos klimato tikslų pasiekimo (kiekybinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo).

Programos lėšos naudojamos šioms sritims:

• energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti; kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti;
• atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti;
• Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytus nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos uždavinius įgyvendinančių NEKS veiksmų plano ir nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams vykdyti;
• žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcinėms galimybėms didinti;
• visuomenei informuoti ir šviesti, mokslo tiriamiesiems darbams ir jų sklaidai, veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims konsultuoti ir mokyti aktualiausiais klimato kaitos politikos valdymo ir įgyvendinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo klausimais;
• pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą, Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikosteritorijojeir trečiosiose valstybėse;
• programos lėšoms ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registrui ir pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui administruoti, nacionalinėms išmetamų į atmosferą ŠESD apskaitos ir prognozių rengimo sistemoms parengti, klimato kaitos valdymo politikos ir priemonių, skirtų klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymo prie neigiamų klimato kaitos padarinių, poveikuii vertinti.
• finansinėms kompensacijoms pagal Europos Komisijos įgyvendinamuoju teisės aktu nustatytas išsamias taisykles galutiniams kuro vartotojams, kai negalima išvengti dvigubo skaičiavimo arba apyvartinių taršos leidimų atsisakymo už išleisto vartoti kuro išmetamą ŠESD kiekį;
• Socialinio klimato plano priemonėms finansuoti pagal Reglamento (ES) 2023/955 15 straipsnį. 

Administruoti Klimato kaitos programos lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliojo Aplinkos ministeriją.

Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

• ketverių metų Programos investicijų planus, metines Programos lėšų panaudojimo ataskaitas rengia ir Programos lėšas administruoja Aplinkos ministerija;
• ketverių metų Programos investicijų planus ir jų pakeitimus, apsvarstytus su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė;
• metines Programos lėšų panaudojimo praėjusių kalendorinių metų ataskaitas Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetui;
• kartu su ketverių metų Programos investicijų planais ir metinėmis Programos lėšų panaudojimo praėjusių kalendorinių metų ataskaitomis pateikiama informacija apie planuojamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimus kiekvienai finansavimo krypčiai.

2026 m. sausio 14 d.  Vyriausybė nutarimu Nr. 20 patvirtino 2026-2029 m. Klimato kaitos programos investicijų planą.

Įstaiga, atsakinga už kvietimų teikti projektų paraiškas (registracijos formas) skelbimą, projektų paraiškų (registracijos formų) priėmimą ir vertinimą, projektų įgyvendinimo priežiūrą ir mokėjimų paramos gavėjams vykdymą yra Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). APVA interneto svetainėje skelbiama informacija apie paramos galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims.