Projektų finansavimas Lietuvoje

Nuo 2022 m. sausio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymu Klimato kaitos programos lėšos naudojamos, patvirtinus keturių metų Klimato kaitos programos investicijų planą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu. 2026 m. sausio 14 d.  Vyriausybė nutarimu Nr. 20 patvirtino 2026-2029 m. Klimato kaitos programos investicijų planą. Veiklos ir (ar) priemonės ir joms skiriama lėšų suma, tvirtinamos Aplinkos apsaugos ir Klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės "Didinti Klimato kaitos politikos veiksmingumą" apraše. Patvirtinus programos pažangos priemonę ir finansavimo sąlygų aprašą Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia kvietimus teikti paraiškas, (registracijos formas, projektų įgyvendinimo planus).

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo 14 str. 3 dalyje įtvirtintas KKP lėšų naudojimas, pagrindinis tikslas – finansuoti projektus, kurie prisideda prie Lietuvos klimato tikslų pasiekimo (kiekybinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo).

Programos lėšos naudojamos šioms sritims:

• energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti; kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti;
• atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti;
• Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytus nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos uždavinius įgyvendinančių NEKS veiksmų plano ir nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams vykdyti;
• žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcinėms galimybėms didinti;
• visuomenei informuoti ir šviesti, mokslo tiriamiesiems darbams ir jų sklaidai, veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims konsultuoti ir mokyti aktualiausiais klimato kaitos politikos valdymo ir įgyvendinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo klausimais;
• pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą, Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikosteritorijojeir trečiosiose valstybėse;
• programos lėšoms ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registrui ir pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui administruoti, nacionalinėms išmetamų į atmosferą ŠESD apskaitos ir prognozių rengimo sistemoms parengti, klimato kaitos valdymo politikos ir priemonių, skirtų klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymo prie neigiamų klimato kaitos padarinių, poveikuii vertinti.
• finansinėms kompensacijoms pagal Europos Komisijos įgyvendinamuoju teisės aktu nustatytas išsamias taisykles galutiniams kuro vartotojams, kai negalima išvengti dvigubo skaičiavimo arba apyvartinių taršos leidimų atsisakymo už išleisto vartoti kuro išmetamą ŠESD kiekį;
• Socialinio klimato plano priemonėms finansuoti pagal Reglamento (ES) 2023/955 15 straipsnį. 

• energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti; kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti;
• atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti;
• Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytus nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos uždavinius įgyvendinančių NEKS veiksmų plano ir nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams vykdyti;
• žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcinėms galimybėms didinti;
• visuomenei informuoti ir šviesti, mokslo tiriamiesiems darbams ir jų sklaidai, veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims konsultuoti ir mokyti aktualiausiais klimato kaitos politikos valdymo ir įgyvendinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo klausimais;
• pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą, Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikosteritorijojeir trečiosiose valstybėse;
• kitoms klimato kaitos politikos veiksmingo valdymo finansinėms priemonėms, kurios, naudojantis valstybės pagalba, leistų veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems sektorių ar jų pošakių įrenginius, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurios faktiškai patiriamos su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas, ir kitiems ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų finansinę ir ekonominę naštą, įgyvendinti – ne daugiau kaip 25 procentų pajamų, gautų pardavus aukcione apyvartinius taršos leidimus;
• Programos lėšoms ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registrui administruoti, nacionalinėms išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir prognozių rengimo sistemoms parengti, politikos ir priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinti.

Įstaiga, atsakinga už kvietimų teikti projektų paraiškas (registracijos formas) skelbimą, projektų paraiškų (registracijos formų) priėmimą ir vertinimą, projektų įgyvendinimo priežiūrą ir mokėjimų paramos gavėjams vykdymą yra Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). APVA interneto svetainėje skelbiama informacija apie paramos galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims.

Iš Klimato kaitos programos lėšų finansuojama dalis daugiabučių namų atnaujinimo projektų išlaidų (20-25 proc., jei pasiekiamas reikalaujamas energijos vartojimo sumažinimas). Šių projektų įgyvendinimą administruoja VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus pakeistam Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymui, Aplinkos projektų valdymo agentūra perėmė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra funkcijas: administruoja LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą bei vykdo Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatytas funkcijas.

Kokius projektus remia Klimato kaitos programa?

2016 m. spalio 3d. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose (Kairėnų g. 43) oficialiai pristatytas modernus, ergonomiškas, unikalus žaliojo dizaino statinys. Jis išsiskiria ne tik išorinėmis sienomis, kurias puošia žaliosios kolonos, bet ir daugiafunkciškumu, kontrukcinių bei techninių sprendinių įvairove. Pastatas išsiskiria ne tik išorės dizainu, savitais apželdinimo sprendiniais, bet ir unikaliomis techninėmis bei energetinėmis savybėmis, kurios leidžia statinį naudoti ne tik akademinėmis, bet ir kitoms sodo veikloms.

Pastato stogą puošia apžvalgos aikštelė su žaliuojančių mežių ir krūmų oaze. Žemesniuose aukštuose esančios erdvės skirtos švietėjiškai veiklai; įkurti darbuotojų kabinetai; laboratorija; šiltnamis.

Pastato rekonstrukcijai (modernizavimui) skirta 611,5 tūkst. Klimato kaitos programos lėšų, įgyvendinant projektą "VU Botanikos sodo administracinio-laboratorinio pastato su priestatais modernizacvimas, pagerinant energetinių sąnaudų balansą".

2017 metais ant Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (Antaklanio g. 57) pradėjo veikti saulės jėgainė. 279 kW galios jėgainės įrengimas finansuotas Klimato kaitos programos lėšomis (skirta 479 tūkst. subsidija). Saulės jėgainė kasmet pagamins apie 14 proc. visos ligoninei reikalingos elektros energijai - apie 240 MWh ir sumažins į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį 170 t.