Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė

Lietuvos klimato kaitos politika įgyvendinama vadovaujantis Nacionaline klimato kaitos valdymo darbotvarke, kuri nustato pagrindines klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato neutralumo siekio įgyvendinimo kryptis.

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo (išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo) ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai bei uždaviniai atskiriems ekonomikos sektoriams.

Pagrindinis Lietuvos klimato kaitos politikos tikslas – iki 2050 m. pasiekti žiedinę ir klimatui neutralią ekonomiką ir užtikrinti šalies ūkio sektorių, visuomenės bei ekosistemų atsparumą klimato kaitos poveikiui.

Lietuvos klimato kaitos politikos raida: nuo Strategijos iki Darbotvarkės

Pirmasis Lietuvos strateginis klimato kaitos politikos dokumentas buvo Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“. Strategijos paskirtis buvo formuoti ir įgyvendinti Lietuvos klimato kaitos valdymo politiką, nustatyti trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) bei ilgalaikius (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus ir uždavinius. Priemonės, skirtos Strategijai įgyvendinti, buvo planuojamos tarpinstituciniuose veiklos planuose.

Vadovaujantis Europos Sąjungos klimato politikos kryptimi, įsigaliojus Paryžiaus susitarimui ir Europos Sąjungai nustačius tikslą Europai iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, Lietuvos klimato politikos strateginės kryptys buvo sustiprintos.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“, kuri pakeitė ankstesnę Strategiją ir tapo pagrindiniu Lietuvos klimato kaitos politikos dokumentu.

Darbotvarkėje nustatomi Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos tikslai ir uždaviniai, apimantys:

klimato kaitos švelninimą – išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimą;
prisitaikymą prie klimato kaitos – žmogaus ir aplinkos prisitaikymą prie esamo ar prognozuojamo klimato ir jo poveikio.

Klimato kaitos valdymo politika yra tarpsektorinė – ji apima energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, miškininkystės, finansų ir kitas sritis. Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė įgyvendinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1999 nustatytą energetikos sąjungos ir klimato politikos valdymo sistemą, pagal kurią rengiamas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas.

Klimato kaitos tikslai iki 2030, 2040 ir 2050 metų

Iki 2030 metų

Darbotvarkėje nustatytas bendras (visos šalies) tikslas iki 2030 m. – sumažinti 30 proc. išmetamų ŠESD kiekį, palyginti su 2005 m., įskaitant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriaus absorbavimą, ekonomikos sektoriuose pereinant prie inovatyvių, mažo išmetamų ŠESD kiekio ir aplinkai palankių technologijų ir AEI panaudojimo:

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) dalyvaujančiuose sektoriuose (energijos gamybos ir tiekimo sektoriai, pramonės procesai) – sumažinti ne mažiau kaip 50 proc., palyginti su 2005 m.;
ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose (transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų, mažosios energetikos sektoriai) – sumažinti ne mažiau kaip 25 proc., palyginti su 2005 m., įskaitant ŽNŽNKM sektoriaus absorbavimą.

Iki 2040 metų

Vidutinės trukmės laikotarpiu numatoma toliau mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį (ne mažiau kaip 85 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, iki 15 proc. padengiant ŽNŽNKM sektoriaus absorbavimu), transformuoti ekonomikos sektorius, mažinti iškastinio kuro naudojimą ir užtikrinti klimato kaitai atsparios ekonomikos vystymąsi.

Iki 2050 metų

Ilgalaikis Lietuvos klimato kaitos politikos tikslas – pasiekti šalies ekonomikos žiediškumą ir neutralumą klimatui (sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 100 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, visuose ekonomikos sektoriuose pereinant prie inovatyvių, mažo išmetamų ŠESD kiekio, aplinkai palankių technologijų ir AEI panaudojimo, iki 20 proc. padengiant natūraliais ŽNŽNKM sektoriaus absorbentais, ir taikant aplinkosaugos požiūriu saugias anglies dioksido sugavimo ir panaudojimo technologijas (angl. CCU), siekiant kompensuoti išmetamų ŠESD kiekį sektoriuose, kuriuose nebus atrasta technologinių galimybių visiškai neišmesti ŠESD).

Klimato kaitos tikslai ekonomikos sektoriuose

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai bei uždaviniai nustatyti pagrindiniams ekonomikos sektoriams, kurie daro didžiausią poveikį ŠESD kiekiui arba yra labiausiai veikiami klimato kaitos padarinių.

	Energetika Pagrindiniai tikslai iki 2030 m.: ES ATLPS dalyvaujančiuose sektoriuose: pasiekti, kad AEI dalis sudarytų ne mažiau, kaip 45 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo ir ne mažiau, kaip 50 proc. šalies bendro galutinio elektros energijos suvartojimo; užtikrinti, kad centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje AEI dalis sudarytų ne mažiau kaip 90 proc. ES ATLPS nedalyvaujančiame (mažosios energetikos) sektoriuje siekiama išmetamų ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 26 proc., palyginti su 2005 m. Pagrindinės kryptys siekiant ŠESD mažinimo tikslų: didinti energijos vartojimo efektyvumą ir pereiti prie lokalios taršos nekeliančių šilumos ir vėsumos gamybos technologijų prioritetą teikiant AEI panaudojimui;individualiuose namuose ir viešuosiuose pastatuose sutaupyti ne mažiau kaip 6 TWh energijos; pasiekti, kad 30 proc. namų ūkių būtų aktyvūs, elektros energiją gaminantys vartotojai, skatinant decentralizuotą elektros energijos gamybą ir energijos kaupimą; konsultuoti galutinius vartotojus apie energiją taupančias priemones ir sprendimus, kurie keičia vartotojų elgseną ir įpročius didinant energijos vartojimo efektyvumą; didinti prisijungusių prie centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų skaičių skatinant efektyvų šilumos energijos vartojimą.
	Transportas Pagrindinis tikslas iki 2030 m.: pasiekti, kad transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas ne mažiau kaip 14 proc., palyginti su 2005 m. Pagrindinės kryptys siekiant ŠESD mažinimo tikslų: didinti energijos efektyvumą, AEI, alternatyviųjų degalų vartojimą ir skatinti švaraus, sujungto ir skaitmenizuoto įvairių rūšių transporto darnų judumą; pasiekti, kad 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų AEI energija, iš jų 5 proc. – dujinių degalų iš AEI; iki 2027 m. didmiesčių viešasis transportas, taksi ir pavežėjai naudotų tik AEI, o nuo 2029 m. visas viešasis transportas varomas alternatyviaisiais degalais; elektromobiliai ir netaršios transporto priemonės sudarytų ne mažiau 20 proc. lengvųjų transporto prieminių parko; miestuose savivaldybių taryboms nusistatyti mažos taršos zonas; elektrifikuoti ne mažiau kaip 35 proc. Lietuvos geležinkelių tinklo; kelionės neasmeniniu automobiliu sudarytų ne mažiau 60 proc.; užtikrinti, kad transporto sektoriaus galutiniame energijos suvartojime biodegalai sudarytų 3,5 proc.
	Pramonė Pagrindiniai tikslai iki 2030 m.: ES ATLPS dalyvaujančiuose sektoriuose didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės sektoriuje, skatinant taršias technologijas keisti mažiau taršiomis, taikyti žiedinės ekonomikos principus, padėsiančius taupyti išteklius ir sieksiančius atliekų prevencijos, pritaikyti įvairiausius pažangius sprendimus, diegti naujus verslo modelius; ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose siekti, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas ne mažiau kaip 19 proc., palyginti su 2005 m. Pagrindinės kryptys siekiant ŠESD mažinimo tikslų: diegti inovatyvias, efektyviau energiją vartojančias technologijas, plėtojant konkurencingą žiedinę ekonomiką ir biomasės žaliavų naudojimu grįstą bioekonomiką; 79 proc. sumažinti fluorintų ŠESD panaudojimą vidaus rinkoje, keičiant jas pakaitalais, griežtinant importo ir panaudojimo kontrolę; sparčiai plėtoti AEI ir pramonės šakas, gaminančias alternatyvas iškastiniam kurui; didinti energijos vartojimo efektyvumą, pasiekiant 5,45 TWh energijos sutaupymus ir AEI bei alternatyvaus kuro naudojimą pramonėje; skatinti beatliekę ir mažaatliekę gamybą, žiedinės ekonomikos modelius, atliekų pakartotinį naudojimą ir (ar) perdirbimą ir pramonės simbiozę pramonės įmonėse per ekologinių inovacijų indeksą; mažinti gamtinių išteklių naudojimą, skatinant antrinį medžiagų, produktų ir atliekų panaudojimą, įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus visose ekonomikos šakose siekiant, kad iki 2025 m. antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indekso reikšmė būtų ne mažesnė už ES vidurkį (2019 m. – 11,9), užtikrinant atgautų medžiagų panaudojimą (2025 m. – 8,1; 2030 m. – 10,6).
	Žemės ūkis Pagrindinis tikslas iki 2030 m.: sumažinti išmetamų ŠESD kiekį mažiausiai 11 proc., palyginti su 2005 m. Pagrindinės kryptys siekiant ŠESD mažinimo tikslų: sumažinti mineralinių trąšų naudojimą 15 proc.; iki 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo panaudoti biodujų gamybai; diegti taršą mažinančias technologijas gyvulininystėje, siekiant iki 2030 m. tvariai tvarkyti ne mažiau, kaip 70 proc. viso mėšlo ir srutų kiekio; padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą, lyginant su 2020 m.; maisto tiekimo grandines priartinti prie vartotojų; iki 2040 m. atsisakyti iškastinio kuro naudojimo.
	Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė (ŽNŽNKM) Pagrindinis tikslas iki 2030 m.: absorbuoti daug didesnį ŠESD kiekį už sektoriaus išmetamą kiekį ir sukaupiant mažiausiai 6,5 mln. t CO₂ ekv. per 2021–2030 m. laikotarpį Pagrindinės kryptys siekiant ŠESD mažinimo tikslų: didinti anglies sankaupas miškuose ir dirvožemyje; užtikrinti tvarų miškų naudojimą ir atkūrimą; saugoti bei atkurti ekosistemas, didinančias anglies absorbavimo potencialą.
	Atliekų sektorius Pagrindinis tikslas iki 2030 m.: pasiekti, kad atliekų sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas ne mažiau kaip 65 proc., palyginti su 2005 m. Pagrindinės kryptys siekiant ŠESD mažinimo tikslų: sprendžiant maisto švaistymo problemą, 50 proc. sumažinti vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų kiekį; perdirbti ne mažiau, kaip 70 proc. visų pakuočių atliekų (pagal svorį); pakartotinai panaudoti ir perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų (pagal svorį); iki 2035 m. padidinti pakartotinai naudojamų paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį, kad jos sudarytų ne mažiau, kaip 65 proc. atliekų (pagal svorį).
	Prisitaikymas prie klimato kaitos Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė taip pat nustato prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus ir uždavinius. Siekiama didinti: visuomenės atsparumą klimato kaitos poveikiui; infrastruktūros atsparumą ekstremaliems klimato reiškiniams; ekonomikos sektorių pasirengimą klimato kaitos pokyčiams; ekosistemų gebėjimą prisitaikyti.