Nacionalinė Klimato kaitos valdymo darbotvarkė
Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams. Trumpuoju laikotarpiu, iki 2030 m., siekiama atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, o iki 2050 m. norima pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui.
Darbotvarkėje nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams, šiuo metu naudojantiems iškastinį kurą, kuris teršia atmosferą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) ir daro didžiausią poveikį klimato kaitai.
Numatoma pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams. Taikant darnų finansavimą ir investavimą, ketinama plėtoti mažo anglies dioksido kiekio, konkurencingą, socialiai teisingą ekonomiką, kurti naujas „žaliąsias“ darbo vietas, diegti ekoinovacijas. Ketinama padidinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą, naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių visuose šalies ekonomikos sektoriuose.
Ilgalaikiame (iki 2050 m.) plane numatoma 100 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 metais.
Energetikos sektoriuje iki 2030 m. numatyta pasiekti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sudarytų 50 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo, taip pat siekti, jog 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš AEI, centralizuoto šilumos tiekimo energija iš AEI sudarytų 90 procentų.
Pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriams numatyti reikalavimai sumažinti išmetamųjų ilgalaikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ateityje atsisakyti iškastinio kuro. Taip pat numatoma nuolat didinti atsinaujinančios energijos išteklių energijos kiekį, elektromobilių ir netaršių transporto priemonių skaičių. Skaidrių pristatymas čia.
NACIONALINĖ KLIMATO KAITOS VALDYMO POLITIKOS STRATEGIJA
Lietuvos Respublikos Seimas 2012-11-06 nutarimu Nr. XI-2375 patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją.
Strategijos paskirtis – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos klimato kaitos valdymo politiką, nustatyti trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) tikslus ir uždavinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse. Strategiją sudaro klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos dalys.
Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija anglų kalba.
Lankstinukas lietuvių ir anglų kalba „Lietuvos klimato kaitos valdymo politika ir jos įgyvendinimas“
Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos
tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstituciniai veiklos planai:
Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013-2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo (nuo 2013.05.05)
Siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo, priimto pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją, ilgalaikius tikslus Reglamento (ES) 2018/1999 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas valstybės narėms parengti ir Europos Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. pateikti savo ilgalaikę išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio mažinimo bent 30 metų perspektyvos strategiją, ir pradėti įgyvendinti joje įtvirtintus tikslus ir uždavinius ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. (vėliau atnaujinti kas 10 metų). Reglamento (ES) 2018/1999 19 straipsnis įpareigoja parengti nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas.
Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija (toliau – Strategija) atnaujinama 2021–2050 m. laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 “Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“ nustatyti trumpalaikiai tikslai ir uždaviniai 2013-2020 m. laikotarpiui baigs galioti nuo 2021 m.
Strategijos projekte nustatomi trumpalaikiai (iki 2030 m.), indikatyvūs vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo (išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo) ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai.
Strategijos tikslas – suformuoti ilgalaikę Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos viziją pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams ir, taikant darnų finansavimą ir investavimą, išplėtoti mažo anglies dioksido kiekio konkurencingą, socialiai teisingą ekonomiką, kurti naujas „žaliąsias“ darbo vietas, diegti eko-inovatyvios technologijas, pasiekti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo padidinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą visuose šalies ūkio (ekonomikos) sektoriuose (energetika, pramonė, transportas, žemės ūkis, ir kt.). Su strategijos projektu galite susipažinti čia ir priedas.
KLIMATO SAVAITĖ
2019 m. lapkričio 22-29 d. Aplinkos ministerijos iniciatyva organizuota Klimato savaitė, kurios metu kartu su mokslininkais, visuomenės veikėjais, politikais ir visais neabejingais bandėme atsakyti į klausimą: keisti ar keistis? Klimato savaitę vainikavo lapkričio 29 d. Prezidentūroje vykusi Klimato savaitės konferencija.
Miškininkystės sektoriaus pranešimai (lapkričio 26 d.)
Nacionalinė klimato kaitos valdymo politika
Miškų vaidmuo klimato kaitos švelninimo kontekte
Energetikos sektoriaus pranešimai (lapkričio 27 d.)
Pramonės ir transporto sektoriaus pranešimai (lapkričio 28 d.)
Nacionalinė klimato kaitos valdymo politika
Susisiekimo sektoriaus indėlis siekiant ŠESD mažinimo tikslų
NECP: Pramonė - kur link judame? Esama situacija ir perspektyvos
Kas bendro tarp klimato kaitos ir dietos iššūkių?
Mobilumo valdymo priemonių reikšmė klimato kaitos mažinime nacionaliniu mastu
Žemės ūkio sektoriaus pranešimai (lapkričio 28 d.)
Nacionalinė klimato kaitos valdymo politika
Klimato klausimai žemės ūkyje ir ar turime juos išspręsti?
Mes siekiame, kad žemės ūkio veiklos poveikis aplinkai mažėtų
Klimato savaitės konferencijosvaizdo įrašas (lapkričio 29 d.)
Atnaujinimo data: 2023-10-11