Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriaus statybos Latvijos teritorijoje poveikio aplinkai vertinimas (2026 07; kviečiame teikti pastabas dėl PAV apimties)
Aplinkos ministerija gavo Latvijos valstybinės aplinkos tarnybos 2026-07-03 raštą Nr.2.28/AP/6013/2026, kuriuo Lietuva notifikuojama apie planuojamos ūkinės veiklos – Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriaus statybos Latvijos teritorijoje poveikio aplinkai vertinimą (toliau – PAV).
Šiaurės–Baltijos vandenilio koridorius yra tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros iniciatyva, skirta sukurti regioninį vandenilio perdavimo koridorių, tiesiogiai sujungiantį Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją.
Latvijoje planuojama koridorių tiesti per šias savivaldybių teritorijas: Valmieros, Smiltenės, Valkos, Cėsių, Siguldos, Saulkrastų, Ropažių, Salaspilio, Ķekavos ir Bauskos. Bendras koridoriaus ilgis Latvijos teritorijoje planuojamas apie 270–300 km, priklausomai nuo pasirinktos vamzdyno trasos ir sujungimo su Estija taško.
Informacija apie planuojamą ūkinę veiklą skelbiama Latvijos valstybinės aplinkos tarnybos interneto svetainėje: https://www.eva.gov.lv/lv/ietekmes-uz-vidi-novertejumu-projekti/ziemelu-baltijas-udenraza-koridora-buvnieciba-latvijas-teritorija-conexus-baltic-grid
PAV metu bus vertinamos dvi sujungimo su Estija alternatyvos. 1 alternatyva numato vamzdyno jungties su Estija statybą lygiagrečiai esamam gamtinių dujų perdavimo vamzdynui. 2 alternatyva numato trasos įrengimą naujame koridoriuje – nuo Mirķi gyvenvietės Valmieros savivaldybėje iki Estijos sienos prie Lodės kaimo Valmieros savivaldybėje. Ankstesnių projekto veiklų metu vystytojas su projekto partneriu Lietuvoje AB „Amber Grid“ konceptualiai susitarė dėl preliminarios sujungimo taško teritorijos (į pietus nuo Uzvaros kaimo Bauskos savivaldybėje).
Planuojama ūkinė veikla įrašyta į Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos) 1 priedą, t. y. ji gali daryti reikšmingą neigiamą tarpvalstybinį poveikį. Todėl, atsižvelgdama į Espo konvencijos nuostatas, Latvija atsiuntė notifikaciją dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo ir prašo informuoti, ar Lietuva ketina dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese.
Visuomenė ir suinteresuotos institucijos iki 2026 m. rugpjūčio 20 d. el. paštu [email protected] gali pateikti nuomonę, pastabas ar pasiūlymus, ar planuojama ūkinė veikla gali daryti neigiamą poveikį Lietuvos aplinkai ir ar Lietuvai reikėtų dalyvauti tarpvalstybiniame PAV, taip pat galima pateikti pastabas ar pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV apimties.
Aplinkos ministerija, kaip institucija, atsakinga už tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo koordinavimą, apibendrinusi ir įvertinusi gautus Lietuvos institucijų ir visuomenės pasiūlymus, pateiks Latvijai Lietuvos poziciją dėl dalyvavimo tarpvalstybiniame poveikio aplinkai vertinime.
Latvijos valstybinės aplinkos tarnybos raštas-notifikacija anglų kalba
Atnaujinimo data: 2026-07-10