Aplinkos ministerija pristato 2028–2034 m. Nacionalinio pažangos plano aplinkosaugos ir klimato pokyčių kryptis

Aplinkos ministerija Vyriausybei teiks pokyčių krypčių siūlymų projektus, kurie sudarys Nacionalinio pažangos plano (NPP) 2028–2034 m. aplinkosauginę darbotvarkę. Proveržio kryptys apims tvarios urbanistikos, biologinės įvairovės išsaugojimo, klimato kaitos bei švarios aplinkos sritis.

Tvari užstatoma aplinka. Ši kryptis orientuota į pastatų energinio efektyvumo didinimą, būsto prieinamumo problemų sprendimą ir bendrą gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimą. Šiuo metu apie 80 proc. Lietuvos gyvenamųjų pastatų yra D arba žemesnės energetinės klasės, socialinio būsto eilėse laukia apie 10 600 šeimų, 2010–2024 m. šalyje būsto kainos išaugo 179 proc.

Aplinkos ministerija planuoja daugiau dėmesio skirti pastatų renovacijai ir energiniam efektyvumui, apleistų pramoninių teritorijų valymui bei plėtrai, statybinių medžiagų antriniam panaudojimui, gamta pagrįstų sprendimų integravimui į teritorijų planavimą. Siūloma kurti prieinamo savivaldybių būsto fondą, taip pat įgyvendinti erdvinių duomenų valdysenos reformą, kuri leistų piliečiams ir verslui tuos pačius duomenis registruose teikti tik vieną kartą.

Gyvoji gamta. Lietuvos biologine įvairove turtingų ekosistemų atkūrimas yra kita Aplinkos ministerijos prioritetinė sritis. Skaičiuojama, kad šiuo metu tik 22,2 proc. buveinių ir 36,7 proc. rūšių šalyje turi gerą apsaugos statusą pagal ES Buveinių direktyvą, o agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas yra žemiausias Europoje.

Numatoma atkurti buveines ir biologinę įvairovę žemės ūkio bei miškų teritorijose, atlaisvinti upių tėkmę šalinant arba pritaikant daugiau kaip 1200 užtvankų, skatinti miškų plėtrą taip pat išsaugoti savaime mišku apaugančius plotus.

Klimatas. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti klimato neutralumą anksčiau nei 2050 m., vis dėlto šiandien pramonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų intensyvumas 33 proc. viršija ES vidurkį, naftos dalis transporte sudaro daugiau nei 90 proc. 2024 m. klimato kaitos nuostoliai siekė apie 700 mln. eurų, t. y. 0,8 proc. BVP. Aplinkos ministerija siūlo mažinti ūkio sektoriaus išmetamas ŠESD emisijas, pereiti prie mažiau taršių technologijų bei ieškoti galimybių, kaip daugiau CO2 galėtų būti sugerta iš aplinkos.

Prisitaikant prie klimato kaitos siūloma rengti savivaldybių prisitaikymo planus, naudoti gamtos procesus ir ekosistemas aplinkos, klimato ar infrastruktūros problemoms spręsti bei pačią infrastruktūrą pritaikyti klimato kaitos poveikiui – potvyniams, sausroms ir kt.

Švari aplinka. Žiedinio medžiagų panaudojimo rodiklis Lietuvoje siekia vos 3,9 proc. (ES – 12 proc.), o kietųjų dalelių tarša 2023 m. lėmė daugiau nei 800 priešlaikinių mirčių. Aplinkos ministerija numato didinti komunalinių ir statybos atliekų perdirbimą, skatinti fosfogipso atliekų perdirbimą, susigrąžinti svarbias, kritines žaliavas iš elektros ir elektronikos atliekų, baterijų bei saulės modulių, gerinti oro, vandenų ir Baltijos jūros būklę, mažinti taršą ir potvynių riziką bei modernizuoti aplinkosaugos valdymą skaitmeninant pagrindinius procesus.

Suinteresuoti asmenys ir organizacijos teikti pastabas ir pasiūlymus dėl parengtų pokyčių krypčių Vyriausybės kanceliarijai gali iki 2026 m. birželio 30 d.

Nacionalinis pažangos planas – tai pagrindinis strateginio lygmens planavimo dokumentas, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu rengiamas 10 m. laikotarpiui ir apimantis visas valstybės veiklos sritis. Daugiau galite sužinoti čia.

Atnaujinimo data: 2026-06-23

Taip pat skaitykite:

Rasos – ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties paslaptis

Vyriausybė pritarė mokesčio už valstybinius gamtos išteklius surinkimo tobulinimo tvarkai

Gamtoje kaip svečiuose: ką svarbu žinoti vykstant poilsiauti?

Savivaldybės galės įvesti rinkliavą už jų lėšomis įrengtas kolumbariumo nišas

Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimo projektams bus paskirstyti papildomi 40 mln. eurų