Nusausintų durpynų atkūrimo iššūkiai ir galimybės – Gamtos atkūrimo darbo grupės Durpynų pogrupio susitikime
Aplinkos ministerija tęsia viešąsias konsultacijas dėl Nacionalinio gamtos atkūrimo plano (NAP) projekto rengimo. Balandžio 3 d. 14.30 val. numatytas Gamtos atkūrimo darbo grupės Durpynų pogrupio pirmasis susitikimas.
ES Gamtos atkūrimo reglamentas numato ambicingus nusausintų durpynų atkūrimo tikslus. Valstybės narės įsipareigoja įdiegti priemones, kuriomis siekiama atkurti žemės ūkiui naudojamą organinį dirvožemį, kuris yra nusausintuose durpynuose – iki 2030 m. priemonės turi apimti bent 30 proc. tokių plotų šalyje, iš kurių bent ketvirtadalyje turi būti atkurtas natūralus hidrologinis režimas (atkurtas drėgnumas). Reglamentas taip pat numato skaitinius nusausintų durpynų atkūrimo tikslus iki 2040 m. ir 2050 m.
Hidrologinio režimo atkūrimo tikslų įgyvendinimą palengvina nuostatos, numatančios, jog šių tikslų galima siekti ne tik žemės ūkiui naudojamuose nusausintuose durpynuose, bet taip pat ir durpių gavybos plotuose. Be to, net 40 proc. šių tikslų galima įgyvendinti ir kituose plotuose, pvz. miškuose ar natūraliose buveinėse.
Pagal preliminarų vertinimą, iki 2030 m. siekiant tik ES Gamtos atkūrimo reglamente numatytų tikslų, Lietuvoje hidrologinis režimas turėtų būti atkurtas apie 10 tūkst. ha nusausintų durpynų, tai sudaro apie 0,3 proc. nuo visų žemės ūkio naudmenų Lietuvoje. Iki 2050 m. Lietuvoje reikėtų atkurti hidrologinį režimą apie 40 tūkst. ha, t.y. ~1 proc. visų žemės ūkio naudmenų.
Durpynų pogrupio susitikimo metu planuojama pristatyti ir aptarti Reglamente numatytus nusausintų durpynų atkūrimo tikslus, taip pat diskutuoti apie tikslų įgyvendinimo prioritetus, iššūkius ir galimybes.
Susitikime kviečiami dalyvauti užsiregistravę į Gamtos atkūrimo darbo grupės Durpynų pogrupį.
Daugiau informacijos apie Nacionalinio gamtos atkūrimo plano rengimą ir ES Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimą galite rasti čia.
Kilus papildomiems klausimams kviečiame susisiekti su Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Simonaityte, el. p. [email protected].
Kodėl svarbu atkurti nusausintus durpynus?
Lietuvoje įvairiais skaičiavimais organiniai dirvožemiai (durpynai) sudaro 5-10 proc. šalies ploto. Pagal durpynų plotą mūsų šalis patenka į 10-tuką ES valstybių narių. Durpynai visoje ES užima tik apie 3 proc. visų žemės ūkio naudmenų, bet juos atkūrus žemės ūkio ir žemės naudojimo emisijas būtų galima sumažinti beveik 25 proc.
Nusausinti durpynai – organiniai dirvožemiai – yra vieni didžiausių tiesioginių ŠESD emisijų šaltinių. Lietuvoje, pavyzdžiui, vien žemės ūkio sektoriuje apie 10 proc. emisijų yra iš organinių dirvožemių. Tuo tarpu sveikos nepažeistos pelkės, kur vyksta aktyvūs pelkėdaros procesai, yra vienos didžiausių anglies kaupyklų. Skaičiuojama, jog pelkės pasaulyje sugeria didesnius CO2 kiekius nei miškai, nors užima daug mažesnį plotą.
Lietuvoje apie 70 proc. organinių dirvožemių yra nusausinti, didžioji dalis jų yra naudojama žemės ūkyje. Jų atkūrimas galėtų būti vienas efektyviausių būdų, taip pat ir ekonomiškai, mažinti Lietuvos ŠESD emisijas ir prisidėti prie klimato tikslų siekimo. Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano rengimo metu atliktos analizės parodė, jog organinių dirvožemių atkūrimas gali būti iki 10 kartų efektyvesnė priemonė mažinti ŠESD emisijas skaičiuojant 1 hektarui, lyginant su kitomis plotinėmis žemės naudojimo priemonėmis, pvz. neariminės žemdirbystės taikymu, tarpinių pasėlių auginimu, ar net miškų įveisimu.
Hidrologinio režimo atkūrimas durpynuose ir šlapynių atkūrimas prisideda ne tik prie klimato tikslų, bet taip pat padeda išsaugoti šlapynių biologinę įvairovę, reguliuoja vandens ciklą, padeda sumažinti vandens taršą, sulaikant teršalus, sumažinti potvynius ir poplūdžius, reguliuoti mikroklimatą, prisideda prie kitų ekosisteminių paslaugų teikimo užtikrinimo.
Be gyvulių ganymo ir pašarų gamybos, atkurtos šlapynės taip pat gali būti svarbios bioekonomikos vystymui, plėtojant pelkininkystę – panaudojant užaugintą biomasę energetikos, statybos, inovatyvių medžiagų gamybos ir kt. sektoriuose.
Atnaujinimo data: 2025-03-28
Taip pat skaitykite:
Lietuva ir Lenkija ieško bendrų sprendimų klimato atsparumui stiprinti
Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles
Visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės
Seimui pateikti siūlymai dėl gamtos išteklių mokesčio administravimo