Skip to main content

Nacionalinis ekosisteminių paslaugų vertinimas ir vertinimo integravimas į sprendimų priėmimą

Ekosisteminių paslaugų kartografavimas ir vertinimas (MAES) Lietuvoje

2017-2019 m. Lietuvoje įvyko reikšmingų postūmių ekosisteminių paslaugų (EP) temoje, tiek kalbant apie ekosistemų ir jų paslaugų kartografavimą ir vertinimą (MAES procesas), tiek EP integravimą į sprendimų priėmimą. Paveiksliukas žemiau rodo, kokį progresą Lietuva padarė šioje srityje nuo 2016 m. sausio mėn. lyginant su kitomis ES šalimis (2019 m. kovo mėn. duomenys).

Plačiau apie ekosistemines paslaugas skaitykite ČIA. 

2017 m. ekosisteminių paslaugų klausimas buvo įtrauktas į LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planą (LRV 2017-03-13 nutarimas Nr. 167): 

I PRIORITETAS. Darni, atsakinga ir sveika visuomenė // 1.5.4. Ekosistemų, jų paslaugų vertinimo mechanizmo integravimas į nacionalinės politikos formavimą ir įgyvendinimą, siekiant išsaugoti visuomenei svarbias ekosistemų paslaugas // 1.5.4.2. Ekosistemų ir 24 pagrindinių jų paslaugų būklės kartografavimas ir įvertinimas nacionaliniu mastu, situacijos analizės studijos parengimas, ekosistemų ir jų paslaugų atkūrimo prioritetų nustatymas, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektų parengimas, įdiegiant ekosistemų paslaugų „Vystymosi be praradimo“ (angl. No Net Loss) principą, priimant viešosios politikos sprendimus 7 ūkio sektoriuose

Žemiau pateikiama informacija apie šiuo metu vykdomus ekosisteminių paslaugų vertinimo ir kartografavimo Lietuvoje progresą, taip pat kitas vykdomas veiklas. 

„Natura 2000“ tinklo socio-ekonominės naudos vertinimo studija

2019-2020 m. pirmą kartą Lietuvoje atlikta išsami studija leidusi įvertinti gamtos teikiamą naudą ir finansiškai – esamos „Natura 2000“ teritorijos mūsų šalyje kasmet sukuria per 105 mln. eurų grynosios naudos. 

Pasak studijos, vien „Natura 2000“ tinkle esančiuose miškuose užaugančių grybų ir uogų vertė rinkoje sudaro daugiau nei 7,6 mln. eurų per metus, o saugomų teritorijų lankytojų vartojamoji vertė viršija 30 milijonų. Šiose teritorijose vykdomi verslai kasmet sukuria produktų ir paslaugų už daugiau nei 6 mln. eurų. Tačiau didžiausią naudą teikia netiesioginė gamtinių teritorijų vertė – geriamojo vandens ištekliai, apsauga nuo potvynių, žalingo klimato kaitos poveikio mažinimas, gamtos vertybių išsaugojimas ateities kartoms. Bendra „Natura 2000“ tinklo socio-ekonominė nauda kasmet siekia 193,7 mln. eurų, o tiesioginės metinės tinklo palaikymo sąnaudos – 10,1 mln. eurų. Studijos metu taip pat nustatyta, jog žemės ir miško naudmenų savininkų dėl „Natura 2000“ teritorijose galiojančių apribojimų prarastos pajamos per metus siekia 78,5 mln. eurų. Visa tai įvertinus, „Natura 2000“ tinklo socio-ekonominė nauda yra 2,2 karto didesnė nei sąnaudos.

Remdamiesi užsienio šalyse sukaupta patirtimi ir ekonomikos pagrindais, studiję atlikę „BGI consulting“ analitikai sukūrė universalią „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijų sąnaudų-naudos vertinimo metodiką, kuria bus galima naudotis ir ateityje. „Natura 2000“ tinklo socio-ekonominės naudos vertinimo studija atlikta įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“.

Pilną studiją galima parsisiųsti ČIA.

Studijos santrauką galima parsisiųsti ČIA.

LINESAM: Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas

2017 m. gruodžio mėn. Mykolo Romerio universitetas (toliau – MRU) pradėjo vykdyti mokslinį tyrimą „Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas“ (LINESAM) Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0104, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“ (toliau – Projektas). Projektas truks 4 metus – iki 2021 m. gruodžio mėn., tarpinės ataskaitos tikimasi 2020 m. pradžioje. 

2018 spalio mėn. pasirašyta AM ir MRU bendradarbiavimo sutartis, kuria MRU įsipareigojo neatlygintinai pateikti skaitmenine forma informaciją apie Projekto metu vertintų nacionalinio lygmens ekosisteminių paslaugų būklę ir potencialą (LINESAM metu planuojama įvertinti 32 paslaugas). AM įsipareigojo užtikrinti MRU galimybę naudotis jos valdomais susijusiais duomenų rinkiniais ir tarpininkauti gaunant duomenis iš kitų įstaigų. AM ir LINESAM organizuoja reguliarius susitikimus aptarti projekto progresą ir rezultatus, taip pat viešus renginius ‒ dirbtuves ir pristatymus ‒ į kuriuos kviečiami temos ekspertai ir kitos suinteresuotos šalys.

LINESAM projekto tikslai:

  • Sukurti nacionalinę ekosisteminių paslaugų kartografavimo ir vertinimo sistemą, siekiant geriau suprasti ekosistemų, biologinės įvairovės ir žmonių gerovės ryšius ir tai, kaip pokyčių veiksniai (angl. drivers of change) gali paveikti ekosisteminių paslaugų pasiūlą Lietuvoje.
  • Prisidėti prie planavimo ir valdymo strategijų, grindžiamų ekosistemų ir biologinės įvairovės socialiniais ir ekologiniais principais, kūrimo ir įgyvendinimo.
  • Sukurti bendrą žinių bazę apie ekosistemines paslaugas.

Be nacionalinio lygmens ekosisteminių paslaugų modeliavimo, LINESAM taip pat atliks atvejo analizes keturiuose ekosistemų tipuose: miško ekosistemoje (Alytaus raj.), agroekosistemoje (Šiaulių raj.), pakrantės ekosistemoje (Klaipėdos raj.) ir miesto ekosistemoje (Vilniaus m.).

Daugiau apie projektą (anglų k.) linesam.mruni.eu

Kiti EP vertinimo projektai ir iniciatyvos

Apie Lietuvoje vykdomus ir vykdytus MAES tipo projektus daugiau galite sužinoti ČIA.

  • „LIFE Viva Grass“ projekto tikslas buvo apsaugoti nuo išnykimo didelės gamtinės vertės pievas ir padidinti pusiau natūralių pievų priežiūros efektyvumą sukuriant „Integruoto planavimo priemonę“ (toliau ‒ priemonė). Pasitelkiant ekosisteminių paslaugų principą išplėtota priemonė stiprina ryšius tarp skirtingų sričių – socialinės gerovės, ekonomikos, aplinkos apsaugos, žemės ūkio – ir jų politikos taikymo prižiūrint pievas. Priemonės generuojami rezultatai palengvina su pievų tvarkymu susijusius planavimo ir sprendimų priėmimo procesus.
  • Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto įgyvendinamo „EcoServe“ projekto tikslas – įvertinti ateities ekosistemines paslaugas Lietuvos kranto zonoje, tobulinant Lietuvos mokslininkų gebėjimus taikyti daugiadisciplininius analizės, modeliavimo ir prognozavimo įrankius. Projektas yra orientuotas į ekosisteminių paslaugų žemėlapių sudarymą, validavimą ir modeliavimą Kuršių mariose ir Nemuno deltoje, remiantis klimato kaitos ir vietiniais socio-ekonominiais scenarijais. 
  • 2017 m. rugsėjį – 2018 m. kovą „Kurk Lietuvai“ projekto Aplinkos ministerijoje metu parengtos esamos ekosisteminių paslaugų vertinimo praktikos Lietuvoje ir užsienyje apžvalgos, įgyvendinta viešoji konsultacija su ekspertais, pateiktos rekomendacijos ekosisteminių paslaugų vertinimui ir integravimui Lietuvoje (žr. žemiau), taip pat paskelbtas Bendrosios tarptautinės ekosisteminių paslaugų klasifikacijos (CICES) vertimas į lietuvių kalbą, kuriuo naudojamasi įvairiuose projektuose ir iniciatyvose. Pradėti vykdyti visuomenės informavimo šiuo klausimu darbai.

Ekosisteminių paslaugų aspektų integravimas į sprendimų priėmimą

ES Biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. yra iškeltas toks tikslas ir jo veiksmas:

2 TIKSLAS. IŠLAIKYTI ESAMĄ EKOSISTEMŲ IR JŲ PASLAUGŲ BŪKLĘ IR JĄ PAGERINTI. Iki 2020 m., įdiegus žaliąją infrastruktūrą ir atkūrus bent 15 proc. nualintų ekosistemų, esama ekosistemų ir jų paslaugų būklė bus išlaikyta ir pagerinta.

5 veiksmas. Pagerinti Europos Sąjungoje žinias apie ekosistemas ir jų paslaugas. Padedamos Europos Komisijos valstybės narės iki 2014 m. sudarys jų nacionalinėje teritorijoje esančių ekosistemų ir jų paslaugų žemėlapius, nustatys tokių paslaugų ekonominę vertę ir skatins iki 2020 m. ES ir nacionaliniu lygmeniu šias vertes įtraukti į apskaitos ir ataskaitų teikimo sistemas. 

Poreikis vertinti ir integruoti ekosistemines paslaugas išsamiau aprašytas Bendrosios informacijos skiltyje. Plačiau su esama situacija, įskaitant netiesioginį EP integravimą sektorinėse politikose, galite susipažinti ČIA.

Be MAES proceso, Lietuvoje taip pat imtasi veiksmų skatinti ekosisteminių paslaugų integravimą į sprendimų priėmimą įvairiuose sektoriuose.

Šiuo metu vykdomos šios su EP integravimu susijusios veiklos:  

1. Informacijos rinkimas, suinteresuotų šalių įtraukimas ir kompetencijų kėlimas:  

  • Ekspertų būrimas, dalinimasis aktualia informacija apie veiklas, galimybes ir priemones su ekspertais ir kitomis suinteresuotomis šalimis
  • Viešos konsultacijos, susitikimai su ekspertais ir kitomis suinteresuotomis šalimis
  • Temos ir Lietuvos progreso pristatymas renginiuose, spaudoje, socialinėse medijose
  • Atlikta pirminė apklausa apie vykdytus, vykdomus ar būsimus ekosisteminių paslaugų vertinimo ir kartografavimo projektus Lietuvoje, siekiant įsivertinti esamą padėtį ir galimą vertinimų trūkumą (kadangi LINESAM nepadengs visų ekosistemų tipų, taip pat LINESAM metu nebus atliekamas ekonominis ekosisteminių paslaugų vertinimas). Susisteminti apklausos rezultatai paskelbti AM svetainėje ekosisteminių paslaugų puslapyje, parengta išsami apklausos rezultatų apžvalga (žr. EP projektai)

2. Ekosisteminių paslaugų koncepto populiarinimas, siekiant jį integruoti į pagrindinius strateginio ir teritorijų planavimo dokumentus:

  • Dalyvaujama LR teritorijos bendrojo plano LRBP 2030, Nacionalinė pažangos programos NPP 2021‒ 2030, kitų strateginių dokumentų rengime
  • Dalyvauta Lietuvos urbanistinės politikos krypčių (LUP) rengime  
  • Teritorijų planavimo rėmuose taip pat pradedamas procesas dėl žaliosios infrastruktūros sąvokos apibrėžimo, siekiant integruoti ekosisteminių paslaugų principą

3. Nacionalinė ekosisteminių paslaugų integravimo studija, kurios tikslai:

Ataskaitos, rekomendacijos, kita susijusi medžiaga

Atnaujinimo data: 2023-11-14