Konferencija skirta Gyvūnų gerovės metams

Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi, Seimui 2022-uosius paskelbus Gyvūnų gerovės metais, spalio 14 d. organizavo konferenciją ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai”.

Pasaulinę gyvūnų globos dieną tarptautinė bendruomenė pažymi nuo 1931-ųjų, kai Florencijoje įvyko pirmoji gyvūnų globai skirta konferencija. Šios dienos globėju pasirinktas šventasis Pranciškus, savo žemiškajame gyvenime pasižymėjęs ypatingu jautrumu visiems gyvūnams. Lietuvoje ši diena minima nuo 1994 m. Tačiau gyvūnų globos pradžia mūsų šalyje siekia XIX amžių. 1873 m. Mykolas Oginskis Rietave įsteigė pirmąją gyvūnų globos draugiją, kuri gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Ji buvo atgaivinta 1922 m. generolo J. Bulotos, prof. T. Ivanausko ir S. Kymantaitės-Čiurlionienės rūpesčiu ir veikė iki 1940 m. bei buvo atkurta 1990-aisiais.

Gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos samprata apima ir laukinius, ir domestikuotus gyvūnus – nesvarbu ar gyvūnas laikomas kaip augintinis, globos, apsaugos ar ūkiniais tikslais. Mūsų šalyje šiuos klausimus reglamentuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai.

Seimas, siekdamas prisidėti prie gyvūnų gerovės apsaugos gerinimo, visuomenės sąmoningumo didinimo 2022-uosius paskelbė Gyvūnų gerovės metais. Vyriausybė patvirtino Gyvūnų gerovės metų minėjimo planą, kuriame numatytos įvairios priemonės šiam tikslui. Vienas iš jame numatytų renginių – konferencija ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai”, kuri vyko Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre spalio 14 d.

Konferencijoje buvo aptariama gyvūnų gerovės samprata – kokios gerovės norėtų gyvūnai, jų laikymo žmogaus aplinkoje pokyčiai ir planai, gyvūno, kaip juslios būtybės vertinimas iš teisinės, psichologinės perspektyvos. Taip pat buvo pristatyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro, Laukinių gyvūnų globos centro projektai, tarptautinė gyvūnų gerovės ekspertė, Lietuvos zoologijos sodas ir Lietuvos jūrų muziejus dalinosi savo patirtimi.

Su konferencijos programa galite susipažinti čia

Dalyvių pranešimai:

2022–ieji Gyvūnų gerovės metai. Kokie jie?
Lina Čaplikaitė-Denisovienė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja

Gyvūno, kaip juslių būtybės, teisinio statuso problema
Albertas Šekštelo, ,,Motieka ir Audzevičius” advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius

Sveikas, sotus, saugus ir ramus gyvūnas – mūsų siekis įtvirtinant ūkinių gyvūnų gerovės pamatinius principus
Arūnas Raila, Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vyriausiasis specialistas

Gyvūnų gerovės ir jų apsaugos pokyčiai. Ką galime padaryti daugiau?
Giedrius Blekaitis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas

ES politika ir ES specializuotųjų organizacijų veikla gyvūnų augintinių ir ūkinių gyvūnų gerovės srityje
Dr. Vytautas Ribikauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų gerovės centro vadovas

Inovacijos gyvūnų stebėjimui ir jų elgesio vertinimui
Dr. Artūras Šiukščius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, ir Inga Merkelytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja

Gyvūnų aplinkos praturtinimas ir elgesio valdymas Lietuvos zoologijos sode
Lietuvos zoologijos sodo Paukščių kuratorė Rasa Mikuličienė, Žinduolių kuratorė Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė,veterinarijos gydytoja dr. Jurgita Autukaitė

Žmogaus empatija gyvūnams, gyvūnų gerovei ir jos kompleksiškumas
Eglė Šekštelienė, psichologė

Nuo vonios iki reabilitacijos centro: Baltijos jūros gyvūnų gelbėjimas, monitoringas ir moksliniai tyrimai
Laura Lupeikaitė, Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė