Klimato kaitos projektų finansavimas besivystančiose šalyse
Klimato kaitos programos lėšomis finansuojami projektai, susiję su klimato kaitos padarinių švelninimu (išmetamo ŠESD kiekio mažinimu) ir prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių. Aplinkos projektų valdymo agentūra(APVA) yra atsakingoji institucija, administruojanti Klimato kaitos programos projektus besivystančiose šalyse.
Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – Konvencija) 4 straipsnyje nustatyta, kad visos Konvencijos šalys turi vykdyti savo įsipareigojimus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą, atsižvelgdamos į bendrą, bet diferencijuotą atsakomybę. Lietuva kartu su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, įrašytomis į Konvencijos II priedą, yra įsipareigojusios padėti besivystančioms šalims padengti jų išlaidas, susijusias su klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių vykdymu.
Konvencijos šalių susitikime 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje (COP15) susitarta besivystančioms šalims teikti didesnio masto, naują ir papildomą, nuspėjamą ir pakankamą finansavimą, kad jos galėtų imtis aktyvesnių veiksmų prieš klimato kaitą. Susitikimo metu iškeltas tikslas iki 2020 m. kasmet bendromis jėgomis skirti 100 mlrd. JAVdolerių iš įvairių finansavimo šaltinių: valstybinių, privataus kapitalo ir alternatyvių, mažiausiai išsivysčiusių šalių kovai su klimato kaita finansuoti. 2015 m. priimtu Paryžiaus susitarimus Europos Sąjungos valstybės narės (tarp jų ir Lietuva) dar kartą įsipareigojo remti finansiškai ir teikti technologinę pagalbą besivystančioms šalims.
Tarptautinį finansavimą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai
Lietuvos Respublikos Klimato kaitos valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad Klimato kaitos programos lėšos gali būti naudojamos pagal Europos Sąjungos klimato kaitos valdymo teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms atsparumo didinimo, prisitaikymo prie neigiamų klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos švelninimo priemonėms įgyvendinti trečiosiose šalyse. Todėl nuo 2011 m. dalis šios programos pajamų kasmet skiriama klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiklos įgyvendinimo besivystančiose šalyse projektams finansuoti.
Lietuvos parama besivystančioms šalims
Nuo 2011 m. Lietuva finansinę paramą besivystančioms šalims klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityje teikia iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų, per Užsienio reikalų ministerijos administruojamus vystomojo bendradarbiavimo projektus ir Finansų ministerijos įnašus.
Dvišaliai vystomojo bendradarbiavimo projektai
Nuo 2014 m. Aplinkos ministerija teikia paramą dvišaliams vystomojo bendradarbiavimo projektams, susijusiems su klimato kaita. Sprendimą susitelkti į dvišalę paramą lėmė Lietuvos Vyriausybės politika. Dvišalė parama yra efektyvesnė ir naudingesnė abiem šalims, ne tik padeda keistis Lietuvos patirtimi ir užmegzti vertingus ryšius bendradarbiaujant, bet ir sukuria aplinką, leidžiančią naudoti viešuosius finansus, pritraukiant privataus sektoriaus investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas pagal dvišalio bendradarbiavimo projektus, kuriais technologijos perduodamos besivystančioms šalims. Gauti šią dvišalę paramą turi teisę įvairūs Lietuvos (privatūs ir viešieji) subjektai, kurie ketina įgyvendinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių projektus besivystančiose šalyse. Kasmet Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtina projektų koncepciją, atsižvelgiant į patvirtintą koncepciją Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbia viešą projektų konkursą ir atrenka geriausius projektus. Reikalavimai projektams nustatyti aplinkos ministro 2015 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. D1-425 „Dėl Vystomojo bendradarbiavimo veiklos, finansuojamos iš Klimato kaitos programos lėšų, įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 278.

200 kW, Malis (2020 m.)
Kvietimai teikti paraiškas iš Klimato kaitos programos
Klimato kaitos srities kvietimus teikti paraiškas iš Klimato kaitos programos kasmet skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra. Finansavimas teikiamas pagal 2015 m. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-749 "Dėl Vystomojo bendradarbiavimo veiklos finansuojamos iš Klimato kaitos programos lėšų įgyvendinimo" patvirtintas sąlygas.
Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, galite rasti APVA svetainėje.
Lietuvos teikiamo tarptautinio klimato kaitos finansavimo suvestinė:
Metai | tūkst. Eur | Paramos rūšis | Paramos gavėjas | Paramos teikėjas |
2011 m. | 25,7 | Daugiašalė | ESMAP fondas - Energijos sektoriaus valdymo pagalbos programa, administruojama Pasaulio banko. | AM |
29 | Regioninė | E5P fondas - Rytų Europos energijos efektyvumo ir partnerystės fondas, administruojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. | URM | |
34,8 | Dvišalė | Vystomojo bendradarbiavimo projektai (Moldova, Gruzija) | URM | |
2012 m. | 29 | Daugiašalė | AM | |
2013 m. | 105,4 | Regioninė | E5P fondas (Moldova, Gruzija, Armėnija) | AM |
9,2 | Dvišalė | Vystomojo bendradarbiavimo projektas (Ukraina) | URM | |
2014 m. | 222,3 | Dvišalė | Vystomojo bendradarbiavimo projektas (Malaizija) | AM |
6,8 | Regioninė | Vystomojo bendradarbiavimo projektas (Armėnija, Ukraina, Moldova) | URM | |
50 | Daugiašalė | EPTATF fondas - Rytų partnerystės techninės pagalbos patikos fondas, administruojamas Europos investicijų banko |
FinMin | |
2015 m. | 100 | Daugiašalė | GCF - Žaliasis klimato fondas | AM |
397,4 | Dvišalė | Vystomojo bendradarbiavimo projektai (Moldova) | AM | |
50 | Daugiašalė | EPTATF fondas | FinMin | |
2016 m. | 286,5* | Dvišalė | Vystomojo bendradarbiavimo projektas (Gruzija) | AM |
50 | Daugiašalė | FinMin | ||
2017 m. | 618 | Dvišalė | Vystomojo bendradarbiavimo projektai | AM |
2018 m. | 800 | Dvišalė | Vystomojo bendradarbiavimo projektai | AM |
2019 m. | 1600 | Dvišalė | Vystomojo bendradarbiavimo projektai | AM |
| 2020 m. | 1600 | Dvišalė | Vystomojo bendradarbiavimo projektai | AM |
| 2022-2025 m. | 8000 | Dvišalė | Vystomojo bendradarbiavimo projektai | AM |
| 2026-2029 m. | 0 | Dvišalė | Vystomojo bendradarbiavimo projektai | AM |
Ataskaitos apie besivystančioms šalims skirtą finansavimą
Įgyvendindama 2020 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos reglamentą Nr. 2020/1208 (ES) dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros, kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014, kasmet Aplinkos ministerija Europos Komisijai (žr. EIONET) teikia ataskaitas apie Lietuvos suteiktą finansinę ir technologinę paramą besivystančioms šalims, susijusią su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos.
Informacija apie paramą besivystančioms šalims taip pat teikiama nacionaliniuose JTBKKK įgyvendinimo pranešimai ir dvimetėse skaidrumo ataskaitose, kurie teikiami atitinkamai kas dvejus ir ketverius metus.
Informacija apie įgyvendintus, Klimato kaitos programos lėšomis finansuotus dvišalius vystomojo bendradarbiavimo projektus
2014–2024 m. Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė 9,76 mln. eurų, o Lietuvos įmonės papildomai investavo dar 5,03 mln. eurų. Klimato kaitos programos lėšos tapo svarbia paskata pritraukti privačias investicijas vystomojo bendradarbiavimo projektams įgyvendinti. Per šį laikotarpį įdiegta beveik 11,4 MW bendros galios saulės elektrinių.

20 kW Armėnija (2024 m).

515 kW Ukraina (2025 m.)
Lentelėje pateikiama suvestinė informacija apie dvišalių vystomojo bendradarbiavimo projektų finansavimą Klimato kaitos programos lėšomis (2014–2025 m.). Nuo 2023 m. per vystomojo bendradarbiavimo priemonę taip pat remiami projektai Ukrainoje.
Atnaujinimo data: 2026-03-24